Bibliotekų vadyba


Bibliotekininkystės konspektas. BIBLIOTEKŲ VADYBA Bibliotekininkystė bibliotekos Europos ir Lietuvos informacinės visuomenės , kultūros ir švietimo politikos kontekste. Progamos uždaviniai. Fondų komplektavimas. Pastatai ir patalpos. Lietuvos bibliotekų sistema ir tinklai informacijos paslaugų infrastruktūroje. Bibliotekos sistema. Nacionalinės bibliotekos. Viešosios bibliotekos. Akademinės ir mokyklų bibliotekos. Specialios bibliotekos. Lietuvos bibliotekų valstybinio valdymo ir koordinavimo funkciją atlieka Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Lietuvos bibliotekų taryba. LR švietimo ir mokslo ministerija. Penkioms didžiosioms bibliotekoms Lietuvoje įstatymas suteikia valstybinės reikšmės statusą. Lietuvos bibliotekininkystės teisinis reguliavimas ir problemos pagrindiniai teisiniai aktai ir strateginiai dokumentai. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas. Be šio bibliotekos vadovaujasi kitais jų veiklą apibrėžiančiais bendraisiais ir specialiais įstatymais , teisės ir norminiais aktais bei nuostatais. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra , LATGAA. Lietuvos bibliotekininkų etikos kodeksas. Lietuvos ir tarptautiniai bibliotekininkystės standartai. Lietuvos bibliotekininkystės valstybinio valdymo ir koordinavimo modelis. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Specialiuosius informacinius poreikius tenkinantys technikos bibliotekų , medicinos bibliotekų , žemės ūkio bibliotekų tinklai veikia atitinkamų centrinės valdžios institucijų priežiūroje. Lietuvos bibliotekininkystės specialistų rengimo ir kvalifikacijos plėtros sistema profesinio rengimo sistema , institucijos ir problemos. Profesijos apibrėžimas. Specialisto kompetencijos pagrindą. Bibliotekininkystės specialistų rengimo sistemos dalis. Informacijos technologijų poveikis bibliotekininkystei ir perspektyvos. Viešos interneto prieigos. Elektroninių paslaugų. Skaitmeninių bibliotekų. Lietuvos integrali bibliotekų sistema ir paslaugos. Elektronininės informacijos ir duomenų bazių prieiga Lietuvos gyventojams.


Bibliotekos tradiciškai priskiriamos arba vien kultūros, arba vien švietimo politikos sferai, tačiau jose neišsitenka. Šiandien bibliotekų sistema atlieka švietimo, kultūros, archyvinę funkcijas, ir veikia trijų sričių – kultūros, švietimo ir informacijos – politikoje.

Sudėtingiausia apibrėžti informacijos politiką. Priešingai nei švietimo, kultūros ar kitų sričių politikos, informacinės visuomenės politika yra daugiaaspektė – ji jungia daug skirtingų ir valstybės gyvenimo sektorių ir sričių.

Lietuvoje bibliotekų sistemai veiklos kryptis diktuoja pirmiausia Valstybės ilgalaikė raidos strategija, patvirtinta LR Vyriausybės 2002 m., ir ją detalizuojantys Lietuvos informacinės visuomenės plėtros koncepcija, strategija bei Lietuvos kultūros politikos nuostatos.

Iki dvidešimtojo amžiaus pabaigos Lietuvos bibliotekos dirbo neapibrėžtoje kultūros ir bibliotekų politikos aplinkoje, šiandien ji išreikšta aiškiau.

Fondų komplektavimas - bibliotekų fonduose kaupti tradicinius ir naujus informacijos šaltinius, sukurti elektroninės informacijos (DB) prieigą.

Kompiuterizavimas- sukurti kompiuterinio duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo priemones visiems gyventojams, ugdyti informacinį raštingumą, įdiegti LIBIS)

Pastatai ir patalpos- renovuoti ir statyti pastatus, tinkančius bibliotekinei veiklai.

Europos informacinės visuomenės politika siejama su Lisabonos tikslu – 2010 metais tapti dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje. Paremta prielaida, kad IKT skatina pramonės spartesnį augimą ir konkurencingumą, gerina viešųjų paslaugų kokybę ir efektyvumą ir sudaro anksčiau neturėtas prekių ir paslaugų prieinamumo galimybes.

Bibliotekos sistema – bibliotekų visuma, sukurta aprūpinti visuomenę informacija ir sudaryti jai sąlygas naudotis raštijos paveldu.

Nacionalinės bibliotekos yra didelės valstybinės reikšmės bibliotekos, komplektuoja universalų dokumentų fondą įvairiomis. Vienas iš pagrindinių nacionalinės bibliotekos uždavinių visada yra ir bus kaupti bei išsaugoti ateities kartoms nacionalinį raštijos ir spaudos paveldą, todėl jos fonduose rasime ir neįprastų kitoms bibliotekoms dokumentų – plakatų, atvirukų, reprodukcijų. Nacionalinės bibliotekos yra išlaikomos iš valstybės lėšų ir priskiriamos prie mokslinių bibliotekų, tačiau šiandien jomis dažniausiai gali naudotis visi šalies gyventojai.

Akademinės ir mokyklų bibliotekos - švietimo institucijos dalis ir dalyvauja mokymo procese. Šiam tipui priskirsime universitetų, kolegijų, profesinio mokymo, gimnazijų, vidurinių ir kitų mokyklų bibliotekas. Nors yra išimčių, kai šio tipo bibliotekos prieinamos išorės vartotojams, tačiau dažniausiai jų pagrindiniai vartotojai – mokiniai ir studentai, mokytojai ir dėstytojai, o fondai komplektuojami atsižvelgiant į mokymo ir studijų programų specifiką.

Specialios bibliotekos tarnauja dažniausiai aiškiai apibrėžtai auditorijai ir tikslui, joms priskirsime ir valstybines bibliotekas mokslo, technikos, medicinos ir kitų sričių bibliotekas, privačių įmonių informacijos centrus, taip pat ir įvairių nevyriausybinių organizacijų bibliotekas. Jos komplektuoja dalykiniu ir teminiu požiūriu specialų fondą ir dažniausiai riboja vartotojų kontingentą.

Lietuvos bibliotekų valstybinio valdymo ir koordinavimo funkciją atlieka Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija. Ji apibrėžia nacionalinę bibliotekų plėtros politiką ir strategiją, inicijuoja ir įgyvendina valstybines bibliotekų plėtros programas, rengia ir tvirtina bibliotekų veiklą reglamentuojančius dokumentus.

Prie Kultūros ministerijos įkurta Lietuvos bibliotekų taryba yra nepriklausoma ekspertų ir konsultantų grupė, konsultuojanti ir teikianti pasiūlymus, sprendžiant strateginius Lietuvos bibliotekininkystės politikos, plėtros ir kitus svarbius klausimus.

LR švietimo ir mokslo ministerija yra kita centrinės valdžios institucija, kurios interesų ir įtakos erdvėje veikia didžiausia Lietuvos bibliotekų sistemos dalis – beveik 2000 bibliotekų. Tai aukštųjų mokyklų, kolegijų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų, bendrojo lavinimo mokyklų ir kitų mokymo institucijų, mokslo institutų bibliotekos.

Penkioms didžiosioms bibliotekoms Lietuvoje įstatymas suteikia valstybinės reikšmės statusą, nes jų fondai ir paslaugos yra ypatingai svarbūs tenkinant mokslo, švietimo, kultūros ir ūkio reikmes, tai:

Įvairių šalių bibliotekų veiklos reguliavimo modeliai skiriasi, tam įtakos turi pirmiausia politinės ir teisinės sistemos tradicijos, antra – bibliotekų sistemos raidos etapas. Nepaisant to, demokratinėse valstybėse veikiančios bibliotekos turi vieną globalų veiklos pagrindą – žmogaus intelektualinės laisvės ir teisės į informaciją ir kultūrą nuostatas, kurias apibrėžia tarptautinės žmogaus teisių deklaracijos ir atspindi šalių konstitucijos.

Pirmasis specialus teisės aktas, reglamentavęs bibliotekų veiklą Lietuvoje, buvo Centralinio Valstybės Knygyno darbo sritis apibrėžęs Lietuvos Vyriausybės įsakymas, išleistas 1920 m. Jame Centralinis Valstybės Knygynas (biblioteka) įpareigotas:

įsigyti Lietuvoje leidžiamus dokumentus (senųjų raštų bent po vieną egzempliorių, o naujųjų – po keturis),

rinkti užsienyje išleistas mokslo ir kitas knygas,

perimti buvusių Rusijos įvairių valstybinių įstaigų bibliotekas bei be savininkų likusias privačias knygų kolekcijas,

Bibliotekų vadyba. (2015 m. Kovo 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/biblioteku-vadyba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:26