Biheivioristinės išmokimo teorijos: A. Bandura – išmokimo stebint teorija


Psichologijos savarankiškas darbas.

Įvadas. Ankstesnės išmokimo teorijos. Gyvūnų ir žmogaus išmokimo skirtumai. Išmokimo dėsningumai ir etapai. naujesnės išmokimo teorijos. Būtinos išmokimo sąlygos ir efektai. Išmokimo stebint teorijos pradininkai. a. bandūros išmokimo stebint teorija. Šiandieninis a. banduros išmokimo teorijos pritaikymas tyrimuose. Išvados.


Kalbant apie išmokimo ir išmokimo stebint teoriją verta paminėti, jog būtina suprasti kas yra mokymasis ir kas yra išmokimas. Tai būtina norint profesionaliai kurti mokymosi ir išmokimo situacijas, bei parenkant tinkamiausius būdus mokant. (G. Butkienė ir kt., 1996) Anot knygos „Mokymasis ir asmenybes brendimas“ autorių, mokymosi sėkmę lemia mokymosi esmės ir prasmės suvokimas, centrinės nervų sistemos aktyvumas, darbingas nusiteikimas. „Mokymasis – tai darbas, kurio metu išmokstama.“ (G. Butkienė ir kt., 1996, 111 p.)

Pateikti A. Banduros išmokimo stebint teorijos esminius punktus bei praktinį teorijos panaudojimą šiandieniniuose tyrimuose.

E. C. Tolmano geštalto teorija. Siekiant kryptingo mokymo, kuris visada baigtųsi išmokimu, svarbu gerai suvokti išmokimo mechanizmus, dėsningumus ir etapus, pažinoti tėkmės sąlygas.

Šia tema atlikta daug bandymų tiek su gyvūnais, tiek su žmonėmis. Remiantis kitimais, kurie vyksta išmokstant ir būtina tų kitimų sąlygas, išskiriamos dvi pirmųjų išmokimo teorijų grupės. Viena jų tampriai susijusi su geštaltine, o kita su biheivioristine psichologija.

Geštalto psichologijos atstovai tikina, jog išmokstama, kai susidaro ryšiai tarp ženklo ir pažyminčiojo. Svarbiausią vaidmenį teikia suvokimui.

Pasak E. C. Tolmano (1934-1937) stimulas yra vientisa situacija, o reakcija – vientiso organizmo atsakas į situacijos poveikį. (G. Butkienė ir kt., 1996) Didelis dėmesys skiriamas insaitui, t.y. staigiam supratimui, nujautimui. E. C. Tolmanas, pradėjęs vartoti latentinio išmokimo sąvoką, pabrėžė, jog mokant svarbu laikytis patvirtinimo, o ne pastiprinimo principo.

E. L. Thorndike – biheivioristinės teorijos šalininkas išmokimą apibūdino kaip ryšių tarp stimulo ir reakcijos (S-R) kitimą. (G. Butkienė ir kt., 1996)

Mokslininkas pripažino, jog didelis vaidmuo išmokstant atitenka mėginimų ir klaidų būdui. E. L. Torndike siekė išsiaiškinti, kokios susidariusios sąlygos palaiko išmokimą, kokią įtaką atlieka pastiprinimas ir kokios organizmo būklės po jo, kokią jų įtaka susidarant S-R. (G. Butkienė ir kt., 1996)

E. L. Torndike nustatė tris dėsnius – pasirengimo, pratybų ir efekto. Jis teigė, jog labai didelę reikšmę išmokimui suteikia nervų sistemos būklė. (G. Butkienė ir kt., 1996)

Ši biheivioristinė E. L. Torndike teorija ypač paplitusi buvo 20 a. pradžioje ir padėjo atsirasti mechaniškam mokymuisi ir mokymui. (G. Butkienė ir kt., 1996)

C. L. Hullas vartojo „poreikio redukcijos“ sąvoką. Teigė, jog pirminis aktyvumo šaltinis yra poreikis, o poreikio patenkinimas – galutinis aktyvumo tikslas. Išryškino aktyvaus kryptingumo svarbą, teigė, kad jį galima vadinti numatančiu. Šie C. L. Hullo teiginiai padėjo geriau suprasti motyvacijos vaidmenį. (G. Butkienė ir kt., 1996) Jis atskyrė išmokimo sąvoką nuo atlikimo sąvokos. Išmokimas – vidinis procesas, o atlikimą galima stebėti.

Dar vienas aprašomojo biheiviorizmo atstovas, įnešęs naujovių tyrinėjant išmokimą – B. F. Skinneris. Jis išskyrė reaktyvųjį ir instrumentinį elgesį. (G. Butkienė ir kt., 1996) Instrumentiniam elgesiui įtakos turi individas, o reaktyviajam – stimulas. B. F. Skinneris tyrinėjo kaip išmokstama susidarant klasikiniams sąlyginiams refleksams ir kaip išmokstama atsiranda instrumentiniams (operantiniams) refleksams, kaip susidaro vienoks ar kitoks refleksas, kokie šių refleksų esminiai skirtumai, kaip pastarieji įsitvirtina, ar jie siejasi tarpusavyje, bei jų ryšį su mąstymu ir kalba. Šis biheiviorizmo atstovas pagrindė programuotą mokymą. (G. Butkienė ir kt., 1996)

  • Psichologija Savarankiški darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Inga
  • 14 puslapių (3495 žodžiai)
  • Universitetas
  • Psichologijos savarankiški darbai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Biheivioristinės išmokimo teorijos: A. Bandura – išmokimo stebint teorija
    10 - 2 balsai (-ų)
Biheivioristinės išmokimo teorijos: A. Bandura – išmokimo stebint teorija . (2017 m. Balandžio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/biheivioristines-ismokimo-teorijos-a-bandura-ismokimo-stebint-teorija.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 18 d. 19:30