Biologija trumpai


Pektinazė. Grybai biologija. Bakterijos musu planetos sanitarai. Biologija virusai ir bakterijos kryžiažodis. Referato ivadas pavyzdys apie aids. Trumpai apie gyvunu duju apykaita. Biologijos testas bakterijos, virusai. Bakterijos gamina lipazę. Biologija bakterijos. Kryžiažodis apie bakterijas.

Biologijos konspektas. Virusas - neląstelinės sandaros struktūra, negalinti augti ir daugintis už šeimininko ląstelės ribų. Lotyniškai žodis virus reiškia nuodas. Jie yra užkrečiamų ligų sukelėjai, galintys užkrėsti bet kokį iš ląstelių sudarytą organizmą. Virusai yra dar mažesni už bakterijas, todėl jų neįmanoma pamatyti per šviesinį mikroskopą. Tokiempatekę į žmogaus, gyvūno ar augalo organizmą virusai sukelia ligas (slogą ar gripą). Daugelis žmogaus virusų prisitaikė daugintis tik tam tikrame audinyje. Pavyzdžiui, živ virusai (aids sukėlėjai) įsiskverbia į žmogaus baltąsias kraujo ląsteles, dauginasi ir jas naikina. Todėl silpnėja organizmo atsparumas kitiems ligų sukėlėjams. Pasiutligės virusai puola žinduolijei virusais užsikrečia augalai, nukenčia jų išvaizda, sumažėja derlius. Tačiau kartais sbakterijos (lot. Bacteria, graik. Bakterion -lazdedauguma jų atlieka skaidytojų darbą – nuokritų organinę medžiagą suskaido iki mineralinių medžiagų, kurias po to jau gali pasisavinti organinių medžiagų gamintojai – augalai.


Bakterijos yra ne tik mūsų planetos sanitarai , bet ir daugiausia prisideda prie derlingo dirvožemio susidarymo. Pūdydamos ir skaidydamos daugybę tonų įvairiausių nuokritų, organizmų lavonų, įvairių organinių atliekų, dirvožemyje pagausina puvenų (humuso). Kai kurios bakterijos dalyvaujažmogus bakterijas pasitelkė savo poreikiams tenkinti, įvairiems produktams gaminti. Pienarūgščio rūgimo bakterijos pieną paverčia raugintais pieno produktais (rūgpieniu, kefyru, jogurtu ir pan. ), raugina daržoves (agurkus, kopūstus), apdoroja galvijams žiemai ruošiamą silosą. Bakterijos gamina medicinoje naudojamus baltymus (insuliną). Atrinkus bakterijų potipius, kuriuose vyksta fermentų supersintezė, gaminami fermentiniai preparatai (proteazė, amilazė, galaktozidazė, lipazė, pektinazė). Pektinazę sintetinančios baktergrybai (lot. Fungi) – didelė gyvų heterotrofinių organizmų grupė. Anksčiau ji buvogrybai drauge su bakterijomis ir smulkiais gyvūnais spyglius, lapus, šakas, kelmus, per trumpą laiką paverčia puria miško dirva, reguliuoja dirvožemio dujų apykaitą, vandens režimą ir temperatūros svyravimus, apsaugo dirvos paviršių nuo išdžiuvimo, suvartoja augalų šaknų išskirtas toksines medžiagas. Grybų gyvenimas labai susijęs su augalais. Net 80 % augalų su grybais sudaro mikorizę, Abipusę naudą. Kai kurie augalai auga tik tokiame substrate, kuriame yra atitinkamų grybų, ir atvirkščiai, kai kurie grybai prisitaikę prie tam tikrų augalų (pvz. , lepšės auga dažniausiai beržynuose). Orchidėjos be grybo nesugebėtų išleisti net daigelio, net bulvėgrybai – vieni seniausių žmogaus valgomų produktų. Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augimvietė, vietovės klimatas, metų laikas ir kiti veiksniai. Grybai turi daug vandens (84-95 %) ir nemažai blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4-6 % (pavyzdžiui, chitino). Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvies mėsai. Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Grybuose yra geležies, mangano, kobalto, švino, taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų pasisavina 96,5 %, augalinės – 68 %, grybų – 70 %. Taigi baravyko, pievagrybio ir kai kurių kitų grybų baltymų mitybinė vertė prilygsta gyvulinės kilmės baltymams. Mažokai juose lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir angliavandenių.

Biologija trumpai. (2011 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/biologija-trumpai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:32