Biologinės įvairovės išsaugojimas ir saugomos teritorijos Baltijos jūros regione


Žemėtvarkos referatas. Biologinės įvairovės išsaugojimo teisinis reglamentavimas. Saugomų teritorijų esamos būklės analizė. Saugomos teritorijos Baltijos jūros regione. Saugomos teritorijos Lietuvoje. Biologinės įvairovės išsaugojimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas. Biologinės įvairovės nykimas – tai problema, kurios nepavyko išvengti nė vienai valstybei ir kuri šiuo metu sprendžiama tiek atskiros valstybės, tiek visos tarptautinės bendruomenės lygiu. Biologinė įvairovė pripažįstama neįkainojama visos žmonijos paveldo vertybe, todėl jos išsaugojimas laikomas viena svarbiausių valstybės aplinkos apsaugos politikos prioritetinių krypčių. Biologinės įvairovės išsaugojimo problemą pirmiausia lemia tai, kad dėl vis didėjančio žmogaus kišimosi į natūralią aplinką, gamtinius procesus yra keičiamos ar net visiškai sunaikinamos natūralios ekosistemos ir dėl to nyksta arba iškyla didelis išnykimo pavojus daugeliui laukinių gyvūnų ir augalų rūšių. Nepaisant dedamų pastangų, ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio biologinė įvairovė nyksta, labiausiai tai pasireiškia nuniokotomis buveinėmis, jų tarša ir netinkamai introdukuotomis svetimomis gyvūnų ir augalų rūšimis, atskirų rūšių išnykimu ir pan.

Darbo objektas: Baltijos jūros regiono saugomos teritorijos.

Darbo tikslas - atlikti Baltijos jūros regiono šalių saugomų teritorijų analizę.

Darbo uždaviniai:

Trumpai apžvelgti biologinės įvairovės išsaugojimo teisinį reglamentavimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje;

Išanalizuoti Baltijos jūros regionui priklausančių šalių saugomų teritorijų būklę;

Aptarti priemones, reikalingas biologinės įvairovės išsaugojimui.

Iš daugybės ES aplinkos apsaugos teisės aktų galima išskirti dvi pagrindines direktyvas, turinčias betarpišką sąsają su biologinės įvairovės apsauga. 1979 m. balandžio 2 d. Europos Bendrijų Taryba priėmė Laukinių paukščių apsaugos direktyvą, o 1992 m. gegužės 21 d. – Natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos direktyvą. Šiuos abu ES teisės aktus vienija bendras tikslas – užtikrinti laukinės gyvūnijos ir augalijos rūšių, jų gyvenamosios aplinkos apsaugą. Išskirtinis dėmesys skiriamas toms rūšims ir natūralioms buveinėms, kurių apsaugai reikia daugelio valstybių bendrų pastangų. Laukinių paukščių apsaugos direktyva buvo priimta tam, kad apsaugoti nykstančias bei migruojančias paukščių rūšis; joje yra įteisintos saugotinų paukščių rūšių apsaugos, tvarkymo, naudojimo bei kontrolės priemonės. Direktyvos nuostatos taikytinos tiek patiems paukščiams, tiek jų kiaušiniams, lizdams, buveinėms. Pagrindinės priemonės – tai saugomų teritorijų steigimas, buveinių priežiūra ir tvarkymas pagal ekologinius reikalavimus, sunaikintų biotopų atkūrimas, biotopų kūrimas. Specialiosios priemonės – tai: specialių saugomų teritorijų išskyrimas ar steigimas, migruojančių paukščių rūšių veisimosi, šėrimosi, žiemojimo ir poilsio vietų apsauga. Valstybės narės yra įpareigojamos skirti ypatingą dėmesį priemonėms, kad būtų išvengta natūralių buveinių taršos ar pažeidimo, laukinių paukščių trikdymo.

Įgyvendinant šiose ES direktyvose iškeltą biologinės įvairovės išsaugojimo tikslą buvo sukurtas ekologinis tinklas „Natura 2000“, apimantis buveinių ir paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti natūralius buveinių tipus ir laukinių gyvūnų bei augalų rūšis ES teritorijoje.

  • Žemėtvarka Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • Dalia
  • 12 puslapių (2583 žodžiai)
  • Universitetas
  • Žemėtvarkos referatai
  • Microsoft Word 376 KB
  • Biologinės įvairovės išsaugojimas ir saugomos teritorijos Baltijos jūros regione
    10 - 10 balsai (-ų)
Biologinės įvairovės išsaugojimas ir saugomos teritorijos Baltijos jūros regione. (2015 m. Lapkričio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/biologines-ivairoves-issaugojimas-ir-saugomos-teritorijos-baltijos-juros-regione.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 13 d. 05:16