Biologiniai Virusai


Bakteriofago sandara. Dujinė gangrena. Viruso sandara. Virusų klasifikacija pagal nukleorūgštį.. Bakteriofagu sandara. Failo isjungimas. Biologijos testai apie virusus. Dujine gangrena gydymas. Dujine gamgrena gydymas. Viruso sandara gyvenimo ciklas.

Biologijos esė. Viriono sandara. Kapsidės sandara. Kapsidės forma. Virusų klasifikacija pagal nukleorūgštį. Dvilypiai virusai. Viruso gyvenimo ciklas. Bakteriofago gyvenimo ciklas. Membraninio viruso gyvenimo ciklas. Plazmidės ir vėžys. RNR virusai. Virusų atradimas. Ar virusai gyvi? Virusų kilmė. Virusų pavadinimai. Gripas. Bakteriofagai, botulizmas ir dujinė gangrena. Virusinės žmogaus ligos. Žmogaus virusinių ligų gydymas ir apsauga nuo jų. Dirbtiniai virusai vakcinų gamybai. Virusinės augalų ligos.


Bakteriofago (X174 kapsidė sudarytas iš 12 molekulių, herpeso viruso - iš 162.

viengubose DNR molekulėse - auksinės pupų mozaikos geminivirusai (platina baltasparnės), kukurūzų dryžuotumo virusas (platina cikadėlės), parvovirusai.

dvigubose RNR molekulėse - augalų žaizdinių auglių virusas, kurį platina cikadėlės, reovirusai.

sudėtingos sandaros paramiksovirusai - skarlatinos (kor), kiaulytės, naminių paukščių Niukaslo ligos virusai; pasiutligės ir gripo virusai.

Tai geminivirusai (lot. gemini - dvyniai), turintys dvi chromosomas. Kiekviena chromosoma, turinti dalį viruso genų, sudaro savą virioną. Tad šio viruso genai padalinti maždaug perpus ir sudėti dviejų tipų virionuose.

Virusas daugintis pradeda ląstelėn papuolus abiejų tipų virionams. Tik tuomet ląstelėje būna pilnas viruso genų komplektas.

Užduotis. Pagalvokite, kodėl trilypiai virusai turi būti itin reti? [tikimybė, kad ląstelė užsikrės išsyk trijų tipų virionais, pernelyg maža]

3.Dažnai į ląstelę ne tik viruso nukleorūgšties molekulė, bet ir kai kurie virione buvę fermentai. Jie padeda virusui užvaldyti ląstelę.

4. Virusui patekus į ląstelę, jų sambūvis gali būti įvairus:

Virusas, panaudodamas specialius fermentus, įsiuva savo chromosomą (jei jo chromosoma buvo iš RNR, tuomet į DNR molekulę perrašytą kopiją) į ląstelės chromosomą.

Daugindamasi ląstelė daugina ir jos chromosomoje esantį virusą. Toks neveiklus įsiūtas virusas vadinamas provirusu, o infekcija - lizogeninė virusinė.

Nuo tam tikro dirgiklio - apšvitinimo ultravioletiniais spinduliais, cheminio junginio - įsiūtas virusas atsibunda perima ląstelės valdymą...

[C:281(6-80) Bakteriofago ( gyvenimo ciklas. Šio viruso chromosoma turi ~50 000 nukleotidų porų ir koduoja ~50 baltymų. ]

Bakteriofagus 1915 m. aprašė F.Tvortas (F.Twort), o pavadinimą 1917 m. pasiūlė F. d'Erelis (F. d'Herelle).

Bakteriofago T4 kapsidę sudaro - galvutė, atauga su trauklia makštimi ir ataugos ūsai. Ilga DNR molekulė spirale susukta galvutės viduje. Chromosmoje yra ~300 genų. Dalis genų koduoja kapsidės baltymus, bent 30 genų fermentai užtikrina greitą viruso DNR dvigubėjimą E.coli ląstelėje. Fermentai dvigubina DNR ir pan.

Vienas fermentų - lizocimas, jis virusui baigus daugintis suardo bakterinę ląstelę.

Nejudrus bakteriofagas dėl molekulių judėjimo prisiartina prie bakterijos paviršiaus, ir ataugos ūsai prisitvirtina prie bakterijos paviršiaus receptorinių molekulių. Vienos bakterijos paviršiuje gali prisitvirtinti iki 200-300 fagų.

Ataugos ūsai susilenkia, priartindami ataugą prie bakterijos sienelės. Ataugos makštis susitraukia, vartodama joje esančių ATP molekulių energiją. Makščiai susitraukiant atauga prasiskverbia pro bakterijos sienelę, kurioje specialus fermentas pragraužia angą.

Bakteriofago DNR įšvirkščiama į bakterijos vidų, tuščia kapsidė lieka lauke.

Viruso DNR perima valdymą bakterijos viduje - viruso fermentai perdirba bakterijos RNR-polimerazes, kad šios nebesugeba nurašinėti bakterijos genų. Pagal viruso genus gaminami viruso fermentai. Tam naudojamos bakterijos ribosomos, aminorūgštys ir energija.

Viruso fermentai suardo bakterijos DNR. Bakteriofago DNR jie neliečia, nes fago DNR citozinas yra modifikuotas.

Replikuojama viruso DNR, sintetinami nauji kapsidės baltymai.

Infekcija prasideda, kai membraninis viruso baltymas susijungia su normalios ląstelės membraniniu baltymu - viruso receptoriumi. Tai adsorbcinė endocitozė.

Endosomoje atsidūrusio viriono membranos baltymai priverčia kapsidės membraną susilieti su endosomos membrana. Kapsidė su nukleorūgštimi patenka į citosolį. Šį procesą skatina terpės parūgštėjimas endosomoje.

Virusas priverčia ląstelę pagal viruso chromosomų genus sintetinti viruso baltymus. Ląstelės endoplazminiame tinkle sintetinami baltymai būsimai viruso membranai, o citozolyje - kapsidės baltymai.

Citozolyje naujai susintetintos viruso chromosomos ir kapsidės baltymai savaime sudaro nukleokapsides - kapsides, kurių viduje yra viruso chromomos.

Viruso membraniniai baltymai per ląstelės endoplazminį tinklą patenka į Goldžio kompleksą, ten glikozilinami (prijungiamos oligosacharidinės dalys) ir patenka į ląstelės plazminę membraną.

  • Biologija Esė
  • 2010 m.
  • 9 puslapiai (3634 žodžiai)
  • Biologijos esė
  • Microsoft Word 21 KB
  • Biologiniai Virusai
    8 - 2 balsai (-ų)
Biologiniai Virusai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/biologiniai-virusai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:48