Bioplėvelės maisto įmonėse


Biologijos skaidrės. Įvadas. Bioplėvelės. Bioplėvelių susidarymas. L. Monocytogenes bioplėvelės susidarymas. Bioplėvelės maisto pramonėje. L. Monocytogenes sudarytos bioplėvelės savybės. L. Monocytogenes bioplėvelių neigiamas poveikis. Listeria monocytogenes. Listeriozė. Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir pasaulyje. Susirgusių listerioze skaičius Lietuvoje 2004 - 2012 m. (ULAC, 2014Infekcijos plitimo būdai. Sanitarija maisto įmonėse. Bendra įmonės sanitarija. Darbuotojų asmeninė higiena. Listeria monocytogenes kontrolė. Plovimo ir dezinfekavimo medžiagų poveikis L. Monocytogenes augimui. Rekomenduojamos naudoti dezinfekavimo medžiagos. Rankų dezinfekcijai rekomenduojamas naudoti dezinfekantas. Nerekomenduojamos naudoti dezinfekavimo medžiagos. Išvados. Literatūra. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Veterinarijos akademija. Maisto saugos ir kokybės katedra.


Lietuvos sveikatos mokslų universitetasveterinarijos akademijamaisto saugos ir kokybės katedra.

Mikroorganizmų adhezija ir bioplėvelių sudarymas yra neišvengiamas procesas, kuris atsiranda ant daugybės maisto produktų sąlyčio su paviršiumi. Tyrimais nustatyta, jog L. monocytogenes daugiausiai sudaro bioplėveles ant mėsos ir paukštienos, tačiau pats bioplėvelės prisitvirtinimo mechanizmas ant paviršių yra nežinomas (Ciccio ir kt., 2012).

Tikslas: Išanalizuoti mokslinę literatūrą pasirinkta tema. Uždaviniai: Išsiaiškinti apie bioplėvelių susidarymo mechanizmą. Aprašyti bioplėvelių susidarymo keliamas problemas. Aprašyti, kokiomis priemonėmis bioplėvelės šalinamos maisto įmonėse.

Mikroorganizmai sudarantys bioplėveles: Gram+ Bacillus spp., Listeria monocytogenes, Staphylococcus spp., Lactobacillus plantarum, Lactococcus lactis ir Gram- Escherichia coli, Pseudomonas aeruginosa, ir kt.

Pradinis prisitvirtinimas; 2. Negrįžtamasis prisitvirtinimas; 3. Brandinimas I 4. Brandinimas II; 5. Dispersija.

L. monocytogenes sudarytos bioplėvelės kaupiasi ant grindų, nuotekų vamzdžių, vamzdžių vingių, nerūdijančio plieno paviršiaus, stiklo, tefloninės dangos (keptuvės).

Bioplėvelės susiformuoja ant aplinkos paviršių: grindų, lubų, sienų, kurie tampa netiesioginiai taršos skleidėjai ir perduoda ją maisto produktams. Nuo šių paviršių tarša per užkrato nešėjus, orą, žmones, valymo sistemas gali patekti į maistą. (Ciccio ir kt., 2012).

Ši bakterija sugeba prisitvirtinti ir kolonizuotis ant aplinkos paviršių, išskiria 3D matricą iš ląstelinės polimerinės medžiagos (EPS) sudarydamos bioplėveles, tokia struktūra turi veiklią sistemą. Įsitvirtinusios bioplėvelės gali sukelti maisto produktų užteršimą, kuris dažniausiai atsiranda maisto ruošimo procese (Ciccio ir kt., 2012).

  • Biologija Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 33 puslapiai (1241 žodis)
  • Universitetas
  • Biologijos skaidrės
  • MS PowerPoint 1732 KB
  • Bioplėvelės maisto įmonėse
    10 - 7 balsai (-ų)
Bioplėvelės maisto įmonėse. (2015 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/biopleveles-maisto-imonese.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 14:39