Biotechnologijos referatas


Biologijos referatas. Įvadas. Literatūros apžvalga. Biotehnologijos pasiekimas – kamieninių ląstelių pritaikymas medicinoje. Žengtas naujas žingsnis žmonių klonavimo kryptimi. Bioremediacijos galimybės. Bioenergetika. mikrobai – alternatyvios energijos šaltinis. Ateities galimybės. Visuomenės nuomonė apie genetiškai modifikuotus organizmus ir genetiškai modifikuotą maistą. Apibendrinimas. Išvados. Literatūra.


Biotechnologijos yra vis plačiau taikomos mūsų kasdieniniame gyvenime, todel literatūros vis daugėja. Kaskart vis dažniau galima aptikti įvairius straipsnius spaudoje ar internetiniuose šaltiniuose apie vis daugėjančius biotechnologinius produktus.

Autoriniame darbe „Modernios biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos Lietuvoje“ labai didelis dėmesys yra skiriamas genetiškai modifikuotiems produktams ir jų poveikiui aplinkai, žmonių bei gyvūnų sveikatai ir ekologiškai švaraus maisto gamybai. Nagrinėjamas genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas ir panaudojimas. Anksčiau, norint pakeisti paveldimas organizmų savybes, buvo plačiai naudojami kryžminimas ir selekcija. Taikant šiuos metodus, buvo padaryta didelė pažanga, vis dėlto – tai lėtas procesas. Tad su genetinės inžinerijos metodų atsiradimu atsivėrė ir naujos biotechnologinės galimybės – tapo įmanoma greičiau ir nuosekliau keisti organizmo genomą įterpiant svetimą genetinę medžiagą. Tikimasi, kad agronomai genetinės inžinerijos metodo pagalba galės gauti didesnį derlių, perdirbti ir pagaminti pakankamai maisto už prieinamą kainą. Itin svarbu yra ateities galimybės. Taip pat yra apžvelgiama visuomenės nuomonė apie genetiškai modifikuotus produktus, nes tik žmonių poreikiai priverčia biotechnologijos mokslą žengti į priekį. Taip pat reikia nepamiršti poveikio aplinkai, kokią įtaką šie produktai ar organizmai turės mūsų ateities kartoms ir juos supančiai aplinkai [2].

Daug informacijos galima rasti internete, specialiuose puslapiuose, skirtuose biotechnoginiams laimėjimas aptarti. Ypač plačiai yra rašoma apie kamienines lasteles, biokura ir kitus laimejimus [5].

Bioremediacija arba biodegradacijos paspartinimu vadinamas toks procesas, kai užterštos aplinkos valymui pasitelkiami įvairūs naudingi mikroorganizmai sugebantys suardyti ten esančias nepageidaujamas medžiagas. Bioremediacija yra valymo procesas, kuriame dalyvauja mikroorganizmai (bakterijos, mikroskopiniai dumbliai, grybai ir kt.) skaidantys nepageidautinas ar net kenksmingas medžiagas į menkai ar visai nekenksmingus junginius – dažnai į CO2 ir H2O.

Bioremediacija padeda išvalyti daugelį žinomų teršalų, tačiau net ir mikroorganizmų biodestrukcinės savybės turi ribas. Bioremediacija yra gana nauja ir labai perspektyvi technologija, kurios metodai ir efektyvumas intensyviai tiriami tobulinami. Todėl dar būtinos ir kitos remediacijos formos. Bioremediacijos efektyvumas labai priklauso nuo teršalų koncentracijos ir toksiškumo, biodegradacinių ypatumų ir kt. Biologiniais metodais neįmanoma išvalyti dirvožemio, kuris užterštas didelėmis sunkiųjų metalų (pvz., gyvsidabriu), organinių chloro junginių, mineralinių druskų, koncentracijomis. Todėl pirmiausia tokie teršalai turi būti apdorojami cheminiais metodais ir tik vėliau įmanoma valyti pasitelkiant mikroorganizmus.

Sparčiai besivystanti pramonė ir komunalinių paslaugų rinka sąlygoja didelio kiekio atliekų patekimą į aplinką. Biotechnologiniais metodais įmanoma daugumą atliekų perdirbti į naudingus produktus ar nukenksminti. Atliekos skirstomos į dvi grupes: nuotekos ir kietos atliekos.

Kietos buitinės atliekos susideda iš celiuliozės turinčių komponentų (apie 40% sudaro popierius, 8%  tekstilės ir 2% medienos atliekos), maisto liekanų (40%) ir kitų atliekų (apie 10%). Ekonomiškiausias ir radikaliausias atliekų perdirbimas yra jų metaninis surauginimas, ko pasekoje gaunamas vertingas kuras - metanas. Nuotekos dažniausiai sudarytos iš sudėtingo tirpių ir netirpių bei įvairios cheminės kilmės ir koncentracijos komponentų. Be to, nuotekose visuomet labai gausu įvairių mikroorganizmų, neretai ir žmogaus patogenų. Cukraus, krakmolo, alkoholio gamyklų ar mėsos bei pieno kombinatų nuotekose būna dideli kiekiai  angliavandenių, baltymų ir riebalų, todėl šios atliekos energetiškai dar gana vertingos. Chemijos ir metalurgijos pramonės nuotekuose gali būti gausu pavojingų toksiškų ar sprogių medžiagų. Ypač stipriai teršia aplinką nuotekos, kuriose yra įvairūs sunkiųjų metalų (alavo, švino ir kt.) junginiai.

Visų pramoninių ar buitinių nuotekų valymo sistemų paskirtis – sumažinti pašalinių organinių ar mineralinių junginių koncentraciją užterštame vandenyje iki tokio lygio, kad tokį vandenį išleidus į natūralius telkinius, jis nedarytų žalos gamtinėms ekosistemoms.

Pseudomonas genties bakterijos vienos iš svarbiausių atliekų valyme, nes sugeba skaidyti daugumą žinomų junginių. Pavyzdžiui, P. putida gali utilizuoti net tokius junginius, kaip naftalenas, toluenas, alkanai ir kt. Kai kurios šios genties rūšys skaido insekticidus, herbicidus ir kitus ksenobiotikus. Selekcijos metodais yra atrinktos mikroorganizmų kultūros, galinčios suardyti ir nukenksminti specifinius fenolo junginius ir naftos produktus. Kai kurie mikroorganizmai gali katalizuoti tam tikras oksidacijos-redukcijos reakcijas, pavyzdžiui, oksiduoti Fe ir Mn, sieros junginius nuotekų vandenyje. Manoma, kad netolimoje ateityje, genetiškai modifikuotų transgeninių mikroorganizmų pagalba, bus įmanoma visiškai išvalyti nuotekas ir dirvožemį, užterštus pesticidais ir kitais antropogeniniais teršalais.

  • Biologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4992 žodžiai)
  • Universitetas
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Biotechnologijos referatas
    10 - 9 balsai (-ų)
Biotechnologijos referatas. (2015 m. Gruodžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/biotechnologijos-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:28