Biudžeto formavimas


Finansų kursinis darbas. Įvadas. Savivaldybės biudžeto samprata ir sandara. Vietos savivaldos samprata. Savivaldybių biudžetų formavimo principai. Savivaldybių biudžetai. kauno miesto savivaldybės pajamų ir išlaidų analizė. Kauno savivaldybės biudžeto sandara. 010 m. Kauno miesto savivaldybės biudžetas. Kauno savivaldybės biudžetas. Kauno savivaldybės biudžetas. Kauno miesto savivaldybės biudžetų palyginimas. Kauno miesto savivaldybės biudžeto palyginimas su alytaus. Miesto savivaldybės biudžetu. Kauno miesto savivaldybės biudžeto palyginimas su Alytaus miesto savivaldybės biudžetu. Kauno ir Alytaus miestų savivaldybių vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų. Išvados. Literatūra. Priedai.


Darbo tikslas – išnagrinėti Kauno miesto savivaldybės biudžetą bei jo formavimo problemas.

Darbo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:

• apibrėžti vietos savivaldos sampratą;

• atskleisti Kauno miesto savivaldybės biudžeto sandarą, sudarymo principus ir rengimą, biudžeto

projekto svarstymo, tvirtinimo bei biužeto vykdymo ypatumus;

• išanalizuoti Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų struktūrą, jos

pokyčius bei problemas;

• išanalizuoti Kauno miesto savivaldybės biudžeto asignavimų pasiskirstymą

pagalvalstybės funkcijas, jo problemas;

• palyginti Kaunoir Alytaus miestų savivaldybių biudžetus.

1.Išanalizavus Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamas galime teigti, kad savivaldybės pajamos turi tendenciją didėti. Kauno miesto savivaldybės pajamų didėjimą lemia šalies ūkio atsigavimas.

2.Didžiausią dalį Kauno miesto savivaldybės biudžeto pajamų sudaro mokesčiai ir dotacijos. Mokestinės pajamos kiekvienais metais turi tendenciją mažėti – blogėja pajamų surinkimas.Siūlytume įvesti daugiau mokesčių, kad pagerėtų mokesčių surinkimas. Na, o dotacijos kiekvienais metais turi tendenciją didėti, tai reiškia, kad savivaldybė tampa labiau priklausoma nuo valstybės.

3.Išanalizavus Kauno miesto savivaldybės asignavimus pastebėjome, kad kiekvienais metais asignavimai turi tendenciją didėti.

4.Kiekvienais metais, didžiausia asignavimų dalis – beveik 59 proc. nuo bendros biudžeto apimties –skiriama švietimui. Socialinei apsaugai skiriama api16 proc. asignavimų.Mažiausiai asignavimų dalis skiriama gynybai ir sveikatos apsaugai. Siūlytume socialinei apsaugai skirti keliais procentais mažiau, o sveikatos apsaugai daugiau asignavimų.

5.Išanalizavus Kauno miesto biudžetą pastebime, kad biudžeto išlaidos viršijo pajamas ir tai reiškia, kad biudžetas buvo deficitinis. biudžetas buvo subalansuota.

6.2013 metų Kauno miesto savivaldybės biudžete planuojama surinkti pajamų 736794,8tūkst. litų ir asignavimų išlaidoms skirti 736794,8tūkst. litų, tai reiškia, kad planuojama subalansuotas biudžetas.

7.Savivaldybių pajamos ir išlaidos priklauso nuo įvairių veiksnių: mokesčių inspekcijos darbo, dotacijų masės, įstatymų pasikeitimų, Vyriausybės nutarimų, todėl jos negali sudaryti realių biudžetų ir visiškai patenkinti pagrindinių funkcijų finansavimo. Nors tvirtinama, kad savivaldybės savarankiškai sudaro savo biudžetus, bet taip nėra.

8.Lyginant Kauno ir Alytaus miestų savivaldybių biudžetus pastebėjome, kad Kauno miesto biudžetas 4,5 karto didesnis negu Alytaus.

9.Alytaus miesto savivaldybės viena iš problemų yra ta, kad labai didelę pajamų dalį sudaro dotacijos ir t.y.

Biudžeto formavimas. (2015 m. Vasario 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/biudzeto-formavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:13