Biurokratijos demokratinė kontrolė


Politologijos referatas. Įvadas. Mokslas. Socialiniai mokslai. Politikos samprata. Politikos mokslo kilmė. Politikos mokslo formavimosi etapai. Politikos mokslo struktūra. Empirinė teorija. Formalioji teorija. Normatyvinė teorija. Išvados. Literatūra.


Šiame referate visų pirma nagrinėjau mokslo sampratą, antra - socialinių mokslų sampratą, ir tik viso to aptarimas leido prieiti prie politikos mokslų. Darbe apibūdinau politikos mokslo kilmę, taip pat analizavau politikos mokslo struktūrą. Rėmiausi šiais šaltiniais: J. Novagrockienė „Politikos mokslo pagrindai“, V.Jonuška. ,,Filosofijos pradmenys”, Gediminas Vitkus: „Politologija“ bei kitais šaltiniais.

Socialiniai mokslai skirstomi į šiuos mokslus:

Taigi, politikos mokslas, tiriantis grupių ir valstybių valdymą, savaime nagrinėja ir socialines struktūras, jų funkcijas, jų tarpusavio sąveiką ir sąveiką su kitais individais. Todėl politologija yra socialinis mokslas arba kitaip - socialinio mokslo dalis.

kasdienį (išplaukia iš piliečių politinės praktikos);

politikos stebėtojo (tyrinėja politikos pažinimą).

Politiką filosofas laikė kilnia šviečiamąja veikla dėl jos viešojo ir visuomeninio pobūdžio. Todėl teigė, kad politika yra visų mokslų mokslas, o kiti mokslai jai turi tarnauti.

Tačiau pačio politikos mokslo pradžia kartais skaičiuojama tik nuo 1948m. Paryžiuje įvykusio pasaulio politologų kongreso, surengto UNESCO iniciatyva. Šiame simpoziume buvo susisteminta politikos mokslo vidinė struktūra ir nustatytas objekto tarptautinis standartas. Tikra akademine disciplina politikos mokslas tapo dar vėliau. Tai įvyko tik penktajame XX šimtmečio dešimtmetyje. Šią padėtį nulėmė skirtingi požiūriai į politikos mokslą, taip pat vėlyvas išsiskyrimas į atskirą akademinę sritį ir labai prieštaringa pačios disciplinos plėtra.

Galima išskirti du politikos mokslo formavimosi etapus:

Politikos mokslo raida neatsiejama nuo bendro socialinių mokslų raidos konteksto, nes nuo antikos iki XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios politikos tyrimai išliko filosofijos ir istorijos, teises, ir politinės ekonomijos ribose. Dėl vyraujančio filosofinio socialinių ir politinių reiškinių aiškinimo, remiantis D. Eastono periodizacija, šis laikotarpis kai kur vadinamas universalizmu.

Vis dėl to realistinio politikos mokslo aiškinimo pradininku yra laikomas N. Machiavellis, kuris atskyrė politikos studijas nuo normatyvinių vertinimų. Spekuliatyvinį politikos aiškinimą jis kritikavo tvirtindamas, kad politika negali būti atskleista nei teologiniais, nei moraliniais terminais. Remiantis tokia jo nuosta, buvo prieita išvados, jog nėra idealios valstybės formos. Ji tik atitinka arba neatitinka tam tikrą istorinės situacijos santvarką. Taip pat teigė, kad nėra nei blogų nei gerų valdymo metodų, kurie galėtų būti atskleidžiami istoriniu lyginamuoju būdu.

Daugiausiai įtakos politikos mokslo formavimuisi turėjo Auguste’o Comte’o, prancūzų filosofo ir matematik, teigniai. Jis įvedė pozityvizmo terminą, kuris pažymėjo mokslinio pažinimo raidos pakopą. Filosofo nuomone, politologijos studijos turėtų tapti ,,socialine fizika”, kuri turėjo užbaigti teorinių mokslų hierarchiją ir tapti pagrindiniu mokslu apie visuomenę. Verta paminėti, kad šį terminą veliau jis pakeitė į ,,sociologija”. Tačiau ši teorinė schema tiesiogiai taikoma kitų mąstytojų nebuvo.

  • Politologija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (2370 žodžių)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Biurokratijos demokratinė kontrolė
    10 - 5 balsai (-ų)
Biurokratijos demokratinė kontrolė. (2015 m. Gruodžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/biurokratijos-demokratine-kontrole.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:22