Bizantija


Dailės skaidrės. Bizantijos menas. Vakarų Romos imperiją ir Rytų Romos imperiją. Bizantija tapo graikiškųjų meno tradicijų saugotoja ir tęsėja. Bizantiškoji prabanga. Bizantija buvo krikščioniška šalis. Šventosios Sofijos soboras. Justiniano valdymo metais. Bizantijoje griežtai laikomasi tam tikrų taisyklių. Būdingos spalvos. Bizantiškųjų cerkvių. Graikiškąjį kryžių. Kupolai. Savitas architektūrinis stilius atsirado Rusijoje. Svogūno formos kupolai. Skulptūrai irgi beveik neskiriama dėmesio. Tapyba. Ikonos. Šventieji paveikslai. Ikonostasą.


Justiniano valdymo metais pastatyta daug cerkvių Italijoje, ypač Ravenos uostamiestyje. Tai daugiausia bazilikos. Reikšmingiausia – centriška aštuonkampio plano bazilikinė šv.Vitalijaus (San Vitale) katedra Ravenoje.

Savitas architektūrinis stilius atsirado Rusijoje. Dominuojančia cerkvių dalimi ilgainiui tapo svogūno formos kupolai.

Cerkvės Maskvos kremliuje kupolai Vasilijaus Palaimintojo cerkvė Maskvoje.

Rubliovo atvaizdai dvasingesni ir lyriškesni, dvelkiantys ramia harmonija.

VIII-IX a. buvo sunkūs Bizantijos menui. Šalyje siautėjo ikonų naikintojų judėjimas: buvo naikinami visį meno kūriniai, vaizduojantys žmones. Vėliau Bizantijos menas pergyveno naują pakilimą – prieš visišką 1453m. Turkų užkariavimą. Bizantijos menas neišnyko – jis tęsė savo tradicijas Senovės Rusios mene. Rusų menas iki XVIIIa. pradžios buvo savitas ir savarankiškas. Buvo, kol Petras Pirmasis “atvėrė langą į Europą”.

  • Dailė Skaidrės
  • 2013 m.
  • 27 puslapiai (611 žodžių)
  • Dailės skaidrės
  • MS PowerPoint 2494 KB
  • Bizantija
    10 - 2 balsai (-ų)
Bizantija. (2013 m. Lapkričio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/bizantija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:06