Botanika konspektas


Biologijos konspektas. Tikrabranduolių Eucaryota antkaralystė. Augalų karalystė Vegetabilia . Archegoniniai ir žiediniai augalai pokaralystė. Molekulinio laikrodžio metodas. Sistematika ir botaninė nomenklatūra. Var. – variatetas , subvar. – subvariatetas , multicaulis – forma , subf. – subforma. ‚ Rooster ‘ – veislė kultūriniams augalams Subsp. Sulcata Hack – porūšis BOTANINĖ NOMENKLATŪRA. Augalų evoliucija. Bendri dumblių ir žaliųjų augalų požymiai. Prisitaikymas prie pakitusių aplinkos sąlygų. Gemalinių augalų bendra morfologinė ir anatominė charakteristika. Gaminamieji arba meristemos. Pastovieji audiniai. Bryophyta - brijūnai. Kerpsamanės maršantainiai. Lapsamanės brijainiai. Tracheophytes – pirmieji induočiai rinijūnai , pataisūnai ir moniliophytes. Induočiai augalai nuo samanų skiriasi. Rhyniophyta – rinijūnai. Lycopodiophyta – pataisūnai. Lycopodiopsida – pataisainiai. Isoetopsida – slepišerainiai. Euphyllophytes Monilophytes Psilotophyta atstovai Psilotum , Tmesipteris. Equisetophyta atstovai Equistetum ir išnykę atstovai , kaip antai Calamites. Tikrasporanginiai Ophioglossales Botrichium (?) ir Marattiales Angiopteris ). Sėkliniai augalai. Psilotophyta – psilotūnai. Equisetophyta – asiūklūnai. Polypodiophyta – šertvūnai. Ophioglossopsida – driežlielainiai. Polypodiopsida – šertvainiai. Salviniopsida – plūstainiai.


Sausumos (gemaliniai) augalai – Embryophyta. Manoma, kad pirmieji sausumos augalai atsirado iš archajinių gėlavandenių žaliadumblių prieš 450 – 490 milijonų metų. Ieškoma suakmenėjusių augalų liekanų – tai palentologijos metodas, taip pat taikomas molekulinio laikrodžio metodas.

Augalų pasaulio iškiliausieji:

Didžiausias žinomas vientisas organizmas yra Smulkiadantė tuopa (Populus tremuloides), vienas individas gali pasidauginti vegetatyviškai ir sudaryti mišką, kuris genetiškai yra labai panašus. Amžius apie 80000 metų, o genetas gali sverti apie 6000 tonų. Šie tyrimai atlikti Šiaurės Amerikoje.

Trumpaamžiai augalai: vienmečiai – tokie augalai, kurių vegetacijos laikas trunka vieną sezoną, pavyzdžiui, daržinė žliūgė Stellaria media – gyvenimo ciklas 40 dienų.

Vegetatyviškai pasidaugina kas 30 valandų – Mažoji volfija - Wolffia microscopica.

Rametas – vegetatyvinės kilmės ūglis. Genetas – lytinio dauginimosi kilmės individas (rametų grupė).

SISTEMATIKA IR BOTANINĖ NOMENKLATŪRA

Moksliškai aprašyta yra apie 1,5 milijonų rūšių. Šiuo metu yra prognozuojama, kad iš viso Žemėje gali būti nuo 2 iki 10 milijonų rūšių. Pasaulyje yra 300 – 500 tūkst. archegoninių ir žiedinių augalų rūšių.

Lietuvoje savaiminių (neatvežtų) induočių yra 1334 rūšių (dar 16 rūšių – išnykusios). Svetimžemių rūšių yra 548, jie gali natūraliai gyvuoti nors yra atvežtiniai. Beindžių augalų – samanų – yra 500 rūšių.

Sistematika – biologijos mokslo šaka, sprendžianti pačių įvairiausių organizmų, kartu ir augalų klasifikavimo ir tarpusavio evoliucinių ryšių nustatymo klausimus. Bendras visų šiuolaikinių augalų, grybų ir gyvūnų mokslinių klasifikacinių sistemų bruožas yra hierarchiškumas, kuris reiškia sistematinių vienetų tarpusavio pavaldumą. Augalų hierarchinės klasifikacijos pagrindas yra rūšies lygmens atstovų išskyrimas.

Karolis Linėjus sukūrė augalų sistemą, kuri gyvavo ilgai po jo mirties. Ji paremta augalų grupavimu atsižvelgiant į kurį nors vieną požymį. Karolio Linėjaus dirbtinė augalų sistema – ją sudaro 25 klasės, 24 klasės nustatytos pagal žiedo kuokelių skaičių ir jų išsidėstymą; 1 klasėje liko visi individai be kuokelių (dumbliai, grybai, kerpės ir t.t.). Linėjaus augalų sistema neatspindi giminystės, todėl vadinama dirbtine sistema. (LEIDINYS „SPECIES PLANTARUM“)

Evoliucijos ar panašumų paieškos 1960 – 66m. Atsiranda dvi mokslo kryptys: kladistika ir fenetika. Kladistikos tikslas – evoliucija, o fenetikos – panašumas. Kladistų metodai dažnai vadinami parsimonijos metodais. Parsimodijos principas skamba taip: trumpiausias hipotetinis pokyčių kelias, kuris paaiškina dabartinį fenetinį tipą laikomas pranašiausiu būti evoliuciniu keliu.

Požymis su primityvia būsena – pleziomorfinis

Su tobulesne – apomorfinis

Šiuolaikinių sausumos augalų protėviai gyveno vandens telkinių pakrantėse. Jie prisitaikė prie amfibinio gyvenimo būdo, o vėliau ir prie gyvenimo sausumoje. Pačios stambiausios grupės, iš kurių išsivystė augalų protėviai:

Characeae – iš žaliadumblių

Žaliadumbliams ir sausumos augalams būdingi bendri žali pigmentai chlorofilai a ir b bei β karotinas (raudondumblių – a ir fikoeritrinas; rudadumblių – a, c ir ksantinas)

Atsiranda augalų kaupiamoji medžiaga – krakmolas, raudondumbliai kaupia artimą glikogenui darinį, o rudadumbliai – laminariną.

Daugumos žaliadumblių ląstelės sienelė sudaryta iš celiuliozės, o raudondumblių iš celiuliozės ir agaro, rudadumblių – iš celiuliozės ir algino. Sienelėje yra plazmodezmos.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (3035 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 3304 KB
  • Botanika konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Botanika konspektas. (2015 m. Birželio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/botanika-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:47