Botanikos darbas


Floristikos savarankiškas darbas. Botanikos skyriai. augalų pasaulio įvairovė. botanikos ir dekoratyvinės sodininkystės ryšiai. Branduolys. forma , dydis , sandara ir reikšmė. Branduolio apvalkalėlis. Ląstelės gaminamieji audiniai , jų sandara , reikšmė , klasifikacija. Gaminamieji meristeminiai. Pastovieji baigtiniai. Viršūninė meristema. Šoninė meristema. Pirminė meristema. Antrinė meristema. Žaizdų meristema. Šaknys. šknų sistemos ir jų funkcijos. Šaknų tipai. Žiedynai , jų sandara , klasifikacija , reikšmė. Viršūniniai žiedynai. Šoniniai žiedynai. Paprastieji žiedynai. Sudėtiniai žiedynai. Monopodiniai raceminiai žiedynai. Simpodiniai ciminiai žiedynai. Paprastasis skėtis. Skėtiška kekė. Sudėtinė varpa. Sudėtinis skėtis. Skėtiška šluotelė. Šluotiška varpašluotė.


Lichenologija – mikologijos šaka tirianti kerpes.

Dendrologija tiria sumedėjusius augalus (medžius, krūmus ir krūmuokšnius).

Botanikos dėka suvokiama kaip augalas auga, formuojasi, ko reikia jo augimui ir kaip galima keisti jo išvaizdą. Labai svarbu dekoratyviniai sodininkystei ir žiedynų bei vaisių susiformavimas. Taip pat svarbios ir ligos, augalų klasifikaciją ir kt.

Chromosomos sandara: 75% masės sudaro DNR, 25% – histonai. Chromosomos gerai matomos optiniu mikroskopu vykstant mitozei.

Pastovieji (baigtiniai) – atlieka tam tikrą specializuotą funkciją.

Gaminamieji audiniai – meristemos (gr. meristes – dalytojas, dalijantis) naudojamos kaip statybinė medžiaga įvairioms ląstelės struktūroms formuoti, jos randamos tose vietose, kuriuose ląstelės auga dalijimosi būdu. Augalų gemalai sudaryti vien iš gaminamojo audinio. Dažniausiai šios medžiagos yra baltymai ir lipidai, esantys biomembranų sudėtyje, sacharidai (celiuliozė, pektinai, ligninas) – sudarantys sieneles. Svarbiausia konstitucinė medžiaga yra baltymai. Jie yra paprasti – proteinai – ir sudėtiniai – proteidai: lipo–, gliko–, nukleoproteidai, sudarantys įvairias ląstelių struktūras ir atliekantys skirtingas funkcijas.

Viršūninė meristema randama stiebo ir šaknies viršūnėlėse. Ji gali būti augimo taško arba augimo kūgelio formos. Jai veikiant, stiebai ir šaknys ilgėja.

Šoninė meristema randama augalų stiebuose ir šaknyse, jos dėka augalų ašiniai organai (stiebas ir šaknis) storėja.

Įterptinė, arba interkaliarinė, meristema aptinkama stiebuose šalia bamblių, augaluose, augančiuose tarpubambliais, ir ūglių lapų sandūroje, esant bekočiams lapams (lapų pamate)

Pirminė meristema vystosi iš pirmųjų gemalo ląstelių, nes jos ląstelės nuo pat gimimo yra meristeminės. Šiai grupei priklauso šaknų ir stiebų augimo taškai arba kūgeliai.

Antrinė meristema (brazdas, felogenas, žaizdų meristema) atsiranda vėliau arba iš persiformavusios pirminės meristemos (brazdas, arba kambis, iš prokambio), arba iš suaugusių parenchiminių ląstelių (felogenas iš pirminės žievės ląstelių). Žaizdų meristema ir kaliusas taip pat yra antrinės miristemos, nes susidaro iš akti žaizdos ar skiepijimo vietų esančių parenchiminių ląstelių.

Šaknis – požeminis augalo organas. Šaknies, įsitvirtinusios dirvožemyje, pagrindinė funkcija yra padėti augalui išsilaikyti, bei siurbti iš žemės vandenį, jame ištirpusias mineralines druskas. Morfologiškai šaknys įvairios ir atlieka labai skirtingas funkcijas. Šaknyse sintetinamos kai kurios organinės medžiagos: šaknų išskyros, hormonai, amino rūgštys ir kt., kurios, patekusios į dirvą, veikia gretimus augalus ir kt. organizmus. Daugelio augalų šaknyse yra sandėliuojamos maisto medžiagos (krakmolas). Kai kurių augalų šaknys sudaro simbiozę su grybais ar bakterijomis. Šlapių vietų atogrąžų augalai turi kvėpuojamąsias šaknis, siurbiančias deguonį. Epifitų šaknys gali sugerti atmosferos drėgmę.

Botanikos darbas. (2015 m. Rugpjūčio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/botanikos-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:31