Botanikos mokslo istorija Lietuvoje


Biologijos referatas.

Botanikos mokslo istorija Lietuvoje. Augalo ląstelės sandara. Šaknies sandara ir sistemos. Vegetatyvinis augalų dauginimasis. Kerpės jų reikšmė. Informacijos šaltinių sąrašas.


Nustatyta, kad kadaise Žemėje augo kitokie augalai. Daugelis jų visiškai išnyko, ir juos pakeitė kiti. Išnykusių ir dabartinių augalų įvairovę pažinti padeda augalų evoliuciniai tipai.

Lietuvoje botaniniai tyrimai pradėti Senajame Vilniaus universitete, įsteigus 1781m.floristinę medžiagą Gardino ir Vilniaus apylinkėse, dėstė botaniką ir parengė matmenis Lietuvos florai, įsteigė Vilniuje botanikos sodą.

1832 m. uždarius Vilniaus universitetą, Žemaitijoje florą tyrinėjo Jurgis Pabrėža. Jis rašė Žemaičių kalba, nustatė augalų vardus ir botaninius terminus, rinko herbarą, parašė žemaitiškai lotynišką botanikos terminų žodyną.

Žemėje gyvos būtybės atsirado tik išsivysčiusius ląstelei. Taigi ji yra labai ilgo (milijardų metų) biologinio gyvybės išdava, sudėtingos sandaros, sugebančios vykdyti medžiagų ir energijos apykaitą.

Permatoma augalo dalelė (pvz. samanos lapelis, svogūno lukšto odelė) pro mikroskopą atrodo lyg bičių korys. Šį reiškinį pirmasis pamatė R. Huko, tirdamas pro mikroskopą butelio kamščio ploną pjūvį. Jam atrodė, kad kamštis sudarytas iš tuščiavidurių plytelių, kurias pavadino celėmis; lietuvių kalba šie augalų kūno struktūriniai elementai vadinami ląstelėmis, akelėmis, arba narveliais.

Pirmieji augalų anatomai pastebėjo tik ląstelių sieneles. Manyta, kad ląstelės pilnos oro arba vandens. R. Huko aprašytu atveju tai buvo teisinga, nes jis stebėjo negyvą augalinį objektą.

Ląstelė – organizmo struktūrinis bei funkcinis vienetas. Ląstelės viduje protoplastas. Jis sudarytas iš citoplazmos.

Ląstelių forma bei dydis yra įvairus. Ląstelių dydis matuojamas mikronais. 1 mkm – tai milijoninė metro dalis. Ląstelės turinys sudarytas iš molekulių, kurios matuojamos nonametrais. 1nm – viena milijardinė metro dalis. Mažiausio mikrobo (moneros) ląstelė yra apie 0,15 mikrono skersmens, jo sporos dar smulkesnės. Bulvės stiebagumbio 1 cm3 telpa nuo 8 iki 10 mln. ląstelių.

Paprasčiausia ląstelės forma rutuliška. Tokias ląsteles turi bakterijos (kokai), mielės (vienaląsčiai grybai), chlorela (žaliadumblis). Vienaląsčiai organizmai būna elipsoidinės arba verpstiškos formos (žalioji euglena). Daugialąsčių organizmų ląstelės kampuotos – kubo, prizmės ir kt. Susidaro dvi pagrindinių ląstelių formų grupės:

Prozenchiminės – pailgos, kurių ilgis viršija plotį 5,10,100 ir daugiau kartų. Jos atlieka gabenimo, transportavimo funkciją. Yra storasienės.

  • Biologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2055 žodžiai)
  • Kolegija
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 30 KB
  • Botanikos mokslo istorija Lietuvoje
    10 - 5 balsai (-ų)
Botanikos mokslo istorija Lietuvoje. (2016 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/botanikos-mokslo-istorija-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:11