Brazilijos įmonių mokami mokesčiai


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Brazilijos valstybė. Brazilija – Federacinė Respublika. Brazilijos simbolika. Brazilijos kalba ir religija. Brazilijos kultūra. Pagrindiniai brazilijos ekonominiai- socialiniai rodikliai. Ekonominiai rodikliai. Bendras vidaus produktas (BVP). BVP sudėtis procentine išraiška. BVP 1 gyventojui. Brazilijos eksportas. Brazilijos importas. Muitai. Valiuta. Demografiniai rodikliai. Gyventojų kaita. Gyvenimo kokybės rodikliai. Įmonių mokami mokesčiai. Trumpa nuomonė apie braziliją ir jos mokesčių sistemą. Išvados. Literatūros sąrašas.


Tyrimo objektas –Brazilijos ekonomikos augimas ir jį sąlygojantys veiksniai 2013-2015 m. bei šalies mokesčių sistema.Tyrimo tikslas – išanalizuoti šalies ekonomikos augimo rodiklius bei apibūdinti mokesčių sistemą Brazilijoje ir įvertinti šių veiksnių poveikį verslo plėtotei.

Taigi, nors Brazilija priskiriama prie besivystančių valstybių, ji yra labai įdomi savo kultūra ir tradicijomis.

Antras pagal didumą BVP variklis yra vyriausybės vartojimas. Remiantis Tradingeconomics duomenimis vyriausybė vartojimas tiek 2013 m., tiek 2014 metais išliko panašus 21,7 % ir 22,4 %. Tačiau 2015 metais vyriausybės vartojimas sumažėjo iki 20,4 %. Taip nutiko dėl to, jog vyriausybė paskelbė naują taupymo paketą skirtą padengti 2016 m. biudžeto 30,5 mlrd. BRL realų deficitą. Paketas apėmė išlaidų mažinimą ir mokesčių didinimą, įskaitant nepopuliarų finansinių sandorių mokestį, kuris buvo panaikintas 2007 metais. Kitas šiuo metu Vyriausybės varstomas pasiūlymas kaip priemonė gauti daugiau pajamų – legalizuoti internetinius ir kazino lošimus Brazilijoje. Manoma, kad šis sprendimas generuotų biudžetui 4,6 mlrd. Eurų per metus, tačiau ankstesni bandymai buvo stipriai nepalaikomi katalikų bažnyčios.

Kitas rodiklis, Brazilijos investicijos yra gana silpnos, o palyginti su Rytų Azija, netgi menkos.2014 metais jos buvo mažiausios 16,7 %, tačiau 2015 metais vėl pakilo iki 17,6 %. Nepakankamos investicijos reiškia netinkamą infrastruktūrą, o logistikos išlaidos išlieka didelės. Visa tai kenkia Brazilijos konkurencingumui ir riboja ūkio augimo galimybes. Be to, Brazilijoje kartais kyla korupcijos skandalai, nepasitenkinimas prasta viešųjų paslaugų kokybe. Tai po truputį kursto žmonių pyktį ir smukdo investuotojų pasitikėjimą.

Brazilijos importas visais laikotarpis išliko gana stabilus. Daugiausia importuojama prekių iš Kinijos, JAV, Argentinos, Vokietijos ir Nigerijos. Pagrindinės buvo importuojamos 2013 metais prekės:

Didelės Brazilijos viltys siejamos ne tik su naftos ir dujų gavyba – ši šalis demonstruoja madas ir atsinaujinančių išteklių energetikoje. Bendrovė „Shell“ su brazilų „Cosan“, užsiimančia cukranendrių surinkimu ir perdirbimu, įsteigė naują bendrą įmonę „Raizen“, kuri tapo viena didžiausių pasaulyje biokuro – etanolio – gamintojų. „Raizen“ pagamina ir parduoda daugiau nei 2 mlrd. litrų bioetanolio per metus, gamybos pajėgumą sudaro 24 malūnai, kurie gali į cukrų arba etanolį perdirbti iki 62 mln. t cukranendrių.

Dar vienas svarbus ekonominis rodiklis – eksportas. Remiantis Tradingeconomics duomenimis, 2013 metais eksportas buvo gana stabilus apie 21,35 mlrd. JAV dol., 2014 metais eksportas smuko iki 16,1 mlrd. JAV dol.( žr. 3 pav). Tai lėmė žemos prekių kainos, didelė infliacija, didelis fiskalinis disbalansas ir politinė krizė.

Kiekvienas importuotojas ar eksportuotojas, kuris siekia sukurti prekybos veiklą su Brazilija, ne tik turi domėtis jos ekonomika, bet ir muitais šalyje, nes jie gali būti labai skirtingi. Taigi pirmiausia eksportuotojai ir importuotojai turi kreiptis į Brazilijos integruotą užsienio prekybos sistemą, žinoma kaip SISCOMEX . Sistema yra elektroninė platforma, kurioje užsienio sandoriai yra registruojami ir kontroliuojami Brazilijos vyriausybės. Norint naudotis šia platforma, taikomas mokestis importuotojui 41,8 už kiekvieną įvežimą plius importo mokestis kuris trumpinamas II nuo 0-20% prekės kainos už kiekvieną HS skirtingą kodą. Šie kodai sudaro Brazilijos HS sistemą. Ši sistema – tai tarptautinę standartizuotą sistemą importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms klasifikuoti. Šį kodą sudaro 2-6 skaitmenys. Taigi prekės ir yra koduojamos šiais skaitmenimis.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Agne
  • 23 puslapiai (4123 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 300 KB
  • Brazilijos įmonių mokami mokesčiai
    10 - 3 balsai (-ų)
Brazilijos įmonių mokami mokesčiai. (2017 m. Spalio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/brazilijos-imoniu-mokami-mokesciai.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 08:02