Buhalterijos špera


Apskaitos Špera. Buhalterinės apskaitos esmė , paskirtis. Informacijos vartotojai. Apskaitos darbotuojai ir jų vaidmuo. Apskaitos reglamentavimas. Apskaitos rūšys. Finansinė apskaita. Valdymo vidinė apskaita. Pagrindinė apskaitos lygybės pateikimo pavidalas , jos esmė ir paskirtis. Įmonės turto klasifikavimas. Turto šaltinių klasifikavimas. Įmonės skolų ir kapitalo sudėtis , jų sudėtinių dalių sudėtis. Ūkinių operacijų poveikis apskaitos lygybei. Ūkinių operacijų tipai pagal poveikį įmonės turtui ir jo šaltiniams. Buhalterinio balanso esmė. Balanso dalys. Balanso straipsniai ir grupavimas. Balanso rodiklių išdėstymas. Principinė balanso sandaros schema. Turtas iš viso. Nuosavybė iš viso Ūkinių operacijų poveikis balansui. Balanso rūšys pagal informacijos vartotojus ir veiklos metą. Išorinių balansų reglamentavimas. Pradinio , baigiamojo ataskaitinio ir likvidacinio balansų bruožai. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto ir įmonės skolų įvertinimas balanse. Balanso informacijos naudojimas Balanso rodiklių struktūros ir dinamikos analizė. Įmonės finansinės būklės įvertinimas. Įmonės mokumo likvidumo nustatymas. Sąskaitų sistemaBuhalterinių sąskaitų esmė ir paskirtis. Sąskaitos dalys debetas ir kreditas. Sąskaitų rodikliai likučiai ir apyvartos. Sąskaitų klasifikavimas pagal ekonominį turinį. Sąskaitų debeto ir kredito panaudojimas turto ir turto šaltinių aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose. Galutinių likučių apskaičiavimas aktyvinėse ir pasyvinėse sąskaitose. Aktyvinių – pasyvinių sąskaitų bruožai. Dvejybinis įrašas , jo esmė ir ekonominis pagrindimas. Dvejybinio įrašo informacinė ir kontrolinė reikšmė. Sąskaitų korespondencija ir jos tipai. Buhalteriniai įrašai ir jų sudarymo taisyklės. Buhalterinių įrašų rūšys. Ūkinių operacijų dvejybinės apskaitos eiga. Chronologinė ir sisteminė registracija. Sąskaitų ryšys su balansu. Nuolatinės ir laikinos sąskaitos. Kontrarinės sąskaitos. Analitinių sąskaitų rodiklių ryšys su sintetinės sąskaitos rodikliais. Subsąskaitos ir jų ypatumai. Sąskaitų žiniaraščiai. Sintetinių sąskaitų žiniaraščiai ir jų rūšys. Analitinių sąskaitų žiniaraščiai ir jų rūšys. Sąskaitų žiniaraščių informacinė ir kontrolinė reikšmė. Klaidų taisymo sąskaitose būdai. Sąskaitybos sistemos. Paprastosios ir dvejybinės apskaitos skiriamieji bruožai ir taikymo sfera. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai. Pirminės apskaitos reikšmė ir uždaviniai. Ūkinės operacijos ir jų dokumentavimas. Pirminių apskaitos dok. Klaidų taisymas pirminiuose apskaitos dokumentuose.


1.Buhalterinės apskaitos esmė, paskirtis.Buh. Apsk. – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių išreikštų pinigais, registravimas, grupavimas ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijų ekonominiams sprendimams priimti ar finansinei atskaitomybeiu sudaryti.Paskirtis- 1)surinkti pirminius duomenis apie ekonominę veiklą;2)apdoroti (grupuoti, bei kaupti) surinktus duomenis ir registruoti suvestinę informaciją;3) perduoti suvestinę informaciją jos vartotojams;4) naudoti apskaitos informaciją ekonominiams sprendimams priimti.Informacijos vartotojai1)vidiniai – t.y. savininkai(akcininkai|), stebėtojų tarnyba arba valdyba, direktorių taryba, valdymo personalas;2) išoriniai – t.y. potencialūs savininkai, partneriai, bankai ir kt. kreditoriai, mokesčių inspekcija, vertybinių popierių biržos, profsajungos ir įmonių darbotuojai, ministerijų specialistai, kontrolieriai ir kt. valdžios atstovai, tiekėjai.Apskaitos darbotuojai ir jų vaidmuo.Buhalteris – tai žmogus, laikantis ir pildantis knygas, t.y. tik fiksuojantis ūkines operacijas apskaitos knygose. Visai apskaitos tarnybai įmonėje vadovauja vyr. Finansininkas (buhalteris) – dar vadinamas finansų direktoriumi. Vyr. Finansininkai kartu su įmonės vadovu dalyvauja priimant įvairius valdymo sprendimus, rengia finansinę atskaitomybę, skaičiuoja mokesčius ir atlieka kt. funkcijas, kurioms reikia išmanymo ir kvalifikacijos.

Sąskaitininkas – pagr. darbas ir pareiga – tinkamai daryti įrašus. Tai neaukštos kvalifikacijos darbotuojai, galintys išrašinėti pirminius dokumentus, registruoti ūkines operacijas bei įvedinėti informaciją į kompiuterį. Apskaitininkai ne tik informuoja įmonių savininkus bei valdytojus apie jų ir kt. darbotuojų veiklos rezultatus, bet ir savaip kontroliuoja jų darbą. Apskaitos reglamentavimas.Reglamentas – tam tikrų ribų nustatymas. Finansinės apskaitos reglamentyavimas (taisyklė) egzistuoja visose rinkos šalyse. Pagr. Buhalterinbės apskaitos tvarkymas reglamentuojantis teisės aktas yra lietuvos respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, kurį 1992m. Birželio 18 d. Priėmė LR aukščiausioji taryba. Jame užfiksuoti šie svarbiausi dalukai:1)įstatymo paskirtis;2)bendras vadovavimas apskaitai;3)buhalt.apskaitos sistema;4)sąskaitų planas;5)buhalt. apskaitos tarnyba;6)dokum. ir apskaitos registrų naudojimas ir saugojimas;7)finan. atskaitomybės sudarymas8)turto įkainojimas ir invertorinimas;9)finans. atsakomybės parengimo bei paskelbimo planas. Įstatyme nurodyta, kad bendrą metodinį vadovavimą buhalterinei apskaitai pagal LR įstatymus tarptautinius apskaitos standartus ir ES direktyvus vykdo LR vyriausybė.Apskaitos rūšys.Skiriamos 2 apskaitos rūšys: finansinė, valdymo. Finansinė apima finansinių operacijų ir kt. įvykių registravimą, analizę bei apibendrinimną. Finansinė apskaita susijusi su finansinių ataskaitų rengimu vidiniams ir išoriniams vartotojams. Valdymo apskaita pateikia informaciją dviem pagrindiniam tikslam: 1) gaminamos produkcijos ir teikiamų palaugų savikainai apskaičiuoti.2) gamybos (produkcijos bei paslaugų) planavimui bei kontrolei. Didžioji šios informacijos dalis yra slapta. ji neteikia išoriniams vartotojams. Požymiai:finansinė apskaita:1) informacijos vartotojai –išoriniai vartotojai, valdžios įstaigos, investitoriai;2) pagr.turinys – balanso sudarymas, atsuiskaitymų apskaita;3) reglamentavimas – regl. Norminiais dokumentais;4) apskaitos matai – prival. Piniginis matas nacionaline valiuta;5) inf. Viešumas – rezultatinė informacija;6) tarpusavio ryšiai – naud. Kai kurie valdymo apskaitos rodikliai

Įmonės turto klasifikavimas. Turtu apskaitoje yra laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kurį naudodamas (disponuodamas) tikisi gauti naudą ateityje. Šiuolaikinėse įmonėse turtas gali būti nuosavas, t.y. priklausantis įmonės savininkams ir skolintas, t.y. įsipareigojimai arba įmonės skolos. Pagal įvairius klasifikavimo požymius turtas gali būti skirstomas į grupes:1.Pagal naudojimo laiką:a) trumpalaikis; b) ilgalaikis..2Pagal turto naudojimo paskirtį:a)pinigai; b)skolos įmonei; c)atsargos; d)mašinos; e)įrengimai; f)pastatai ir statiniai;g)žemė, miškas.

Įmonės ūkinė veikla sukelia truto ir nuosavybės pakitimus. Įvairūs ūkiniai veiksniai apskaitoje paprastai vadinami ūkinėmis operacijomis arba ūkiniais faktais. Ūkine operacija yra laikomas toks ūkinis veiksmas, kuris sukelia įmonės turto arba nuosavybės dydžio ar sudėties paskitimus. Kadangi ūkinės operacijos yra labai įvairios tai pagal turto ar nuosavybės pasiketimo pobūdį skirstomos į 4 tipus: a) yra tada kai įvykus ūkinei operacijai viena turto rūšis sumažėja, o kita padidėja tai pačiai sumai, tačiau bendra turto suma nepasikeičia.; b) antras tipas tada, kai pakitimai vyksta nuosavybėje, t.y. viena nuosavybės rūšis padidėja, o kita tai pačiai sumai sumažėja, tačiau nuo to įmonės nuosavybė nei padidėja nei sumažėja; c) rtečias operacijų tipas yra tada kai tai pačiai sumai padidėja ir turtas ir nuosavybė.; d) kai tai pačiai sumao sumažėja ir turtas ir nuosavybė. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos keičia įmonės turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų apimtį ir sudėtį. Po pasikeitimo apskaitos lygybė išlieka.

  • Apskaita Šperos
  • 2014 m.
  • 13 puslapių (9057 žodžiai)
  • Apskaitos šperos
  • Microsoft Word 44 KB
  • Buhalterijos špera
    10 - 2 balsai (-ų)
Buhalterijos špera. (2014 m. Birželio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/buhalterijos-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 04:03