Buitinės technikos parduotuvių "Techasas" ir "Buteka" paslaugų politikos lyginamoji analizė


Marketingo kursinis darbas.

Įvadas. Profesinių kompetencijų sąrašas. Paslaugų samprata. Paslaugų esmė ir savybės. Paslaugos gyvavimo ciklas. Paslaugų grupės pagal jų rezultatyvumo pobūdį. Paslaugų kokybė. Paslaugų kokybės matai. Paslaugų kokybės veiksniai. Paslaugų rinkos struktūra ir konkurencijos formos. Pagrindiniai paslaugų politikos sprendimai. Klientų aptarnavimas. Buitinės technikos parduotuvių ,,Buteka” ir ,,Techasas” paslaugų politikos tyrimas. UAB ,,Buteka“ ir UAB ,,Techasas“ veiklos analizė. Buitinės technikos parduotuvių ,,Buteka” ir ,,Techasas” anketinė analizė. Išvados. Naudota literatūra.


Darbo problema - vis didėjantis poreikis papildomoms paslaugoms.

Darbo tikslas – išanalizuoti buitinės technikos parduotuvių ,,Techasas” ir ,,Buteka” paslaugų politiką.

Darbo objektas: ,,Techaso“ ir ,,Butekos“ teikiamos paslaugos, teikiamų paslaugų kokybė.

Temos aktualumas. Besikeičiantys klientų poreikiai formuoja vis didesnius reikalavimus. Kiekviena paslaugas teikianti įmonė turi žinoti ko vartotojai tikisi ir ar jų teikiamos paslaugos tenkina pirkėjus.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti paslaugų esmę ir savybes.

Išsiaiškinti kokiai buitinės tecknikos parduotuvei (UAB ,,Buteka“ ar UAB ,,Techasas“) pirkėjai teikia pirmenybę.

Išanalizuoti buitinės technikos parduotuvių “Buteka” ir “Techasas” teikiamas paslaugas

Informacijos apie paslaugų politiką teorijos analizė;

Buitinės technikos parduotuvių “Buteka” ir “Techasas” anketinė analizė;

1.1.1. Apibendrinti Lietuvos ir tarptautinio ūkio plėtros tendencijas, sąlygojančias galimybę kurti naują prekybos verslą.

Paslaugų sferos ekonomikos teorija ir praktika šiuo metu egzistuoja atskirai. Pirmiausias, tai pastebės tas, kuris bando išskirti bendrus veiklos rūšių, pagal įvairias klasifikacijas priskiriamų prie paslaugų, bruožus.

Paslaugos kūrimas bei įvedima į rinką yra labai rizikingas, nes:

paslauga yra ne materialus daiktas, o procesų ir veiksmų sistema, kurioje be

Dėl savo neapčiuopiamumo ir kitų savybių paslaugų veikla neturi nuo jos atsiskyrusio, savarankiškai egzistuojančio materialiojo rezultato, kurį būtų galima išmatuoti įprastiniais būdais. Vis dėlto ūkinėje praktikoje atsiranda poreikis išreikšti paslaugas kiekybiniais rodikliais. Įmonių lygmenyje šį poreikį sukelia racionalios vadybos, darbo efektyvumo gerinimo priemonės. Ūkio mastu kiekybinis paslaugų sferos rezultato įvertinimas aktualus jos vaidmeniui ekonomikoje nustatyti bei tiksliam nacionalinių pajamų įvertinimui atlikti.

Paslaugos turinčios izoliuotą ir aiškiai apibrėžtą veiklos pagrindą.

modifikavimu bei atkūrimu. Jos artimos daiktų gamybai, daug kuo į ją panašios. Paslaugomis laikomos daugiausia dėl to, kad jų rezultatas atskirai necirkuliuoja ir nepasireiškia. Jis lieka susietas su gėrybėmis, kurios sudaro šio rezultato pagrindą ir išraišką. Šiai veiklos kategorijai galima priskirti:

Nekilnojamojo turto sandoriai, kuriuos atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys.

asmenims arba namų ūkiams teikiamos paslaugos asmeniškai ar kolektyviai:

asmeninė medicininė priežiūra (masažas, procedūros, apsilankymai poliklinikose ir kt. )

Šios paslaugos daugeliu atvejų neturi specifinio rezultato, pasireiškiančio atskirai kaip galutinis produktas (apimtis, vertė, pridėtoji vertė). Įmones tokias paslaugas įtraukia į kaštus kaip bendrąsias išlaidas arba nematerialines investicijas. Todėl ir įvertinti tiesiogiai šio rezultato neįmanoma. Jų produktas paprastai nėra reprodukuojamas ir neegzistuoja kaip standartinis vienetas. Čia reikia imti visą sistemą: gamyba + gamybinės paslaugos. Tik tuomet galėtume gauti matuojamą rezultatą, tačiau dėl savo kompleksiškumo jis atspindės ne tik paslaugos teikėjo veiklos apimtis, bet ir įmonės rezultatus.

Visuomeninės paslaugos , ūkio r visuomenės valdymo paslaugos. Grupė apima ekonominių vietų organizavimo ir valdymo paslaugas šalies ar vietiniu lygiu. Tai administravimas, ūkio ir visuomenės valdymo paslaugos.

Antroje grupėje paslaugų rezultatas integruotas į bendrą gamybos rezultatą, materialiai neapibrėžtas, matuoti galima tik atskirus paslaugų darbuotojų veiksmus.

Kompetencija, šalinant nesklandumus, trūkumų kompensavimas, sugebėjimas imtis operatyvių veiksmų, siekiant ištaisyti klaidas, greitai suteikti paslaugą, kas užtikrina gerą jos kokybę;

Paklausa paslaugų rinkoje dažniausiai yra labai susiskaldžiusi. Paslaugų klientų ir vartotojų yra daug, tarp savęs jie mažai susiję. Atskiri klientai retai tegali veikti kartu ir diktuoti savo sąlygas paslaugų teikėjui.Panaši situacija klostosi ir pasiūlos srityje. Paslaugų firmos paprastai nepasižymi dideliais mastais. Kai kurios paslaugų firmos išplečia tinklų sistemą, tačiau vis dėlto, susiskaidymo tendencija dominuoja.Paslaugų gamyba dažniausiai paremta palyginti didelėmis darbo sąnaudomis, nors kai kuriose kartu reikia ir nemažai fizinio kapitalo. Vis dėlto daugumos paslaugų plėtros pagrindas yra darbo ištekliai. Darbo rinka , kuri yra paslaugų gamybos ištakos, tai pat fragmentiška, nevienalytė. Tai būdinga tiek darbo paklausai, tiek ir pasiūlai.

  • Marketingas Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 29 puslapiai (5808 žodžiai)
  • Kolegija
  • Marketingo kursiniai darbai
  • Microsoft Word 76 KB
  • Buitinės technikos parduotuvių "Techasas" ir "Buteka" paslaugų politikos lyginamoji analizė
    10 - 9 balsai (-ų)
Buitinės technikos parduotuvių "Techasas" ir "Buteka" paslaugų politikos lyginamoji analizė. (2016 m. Birželio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/buitines-technikos-parduotuviu-techasas-ir-buteka-paslaugu-politikos-lyginamoji-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 18:13