Bulvių auginimo technologijos


Žemės ūkio kursinis darbas. Įvadas. Bulvių morfologinės savybės. Auginimo agrotechnika. Dirvos parinkimas. Dirvos paruošimas. Tręšimo pricipai. Sėklos kiekis. Sodinimo gylis. Bulvių paruošimas. Sodinimas. Pasėlių priežiūra. Bulvių ligos. Bulvių kenkėjai ir. Derliaus nuėmimas. Laikymo būdai. Žūk piktupėnų javas. Augimo Sąlygos. Ūkyje Auginamų Bulvių Veislių Charakteristika. Bulvių Auginimo Technologija. Bulvių Pasėlio Priežiūra. Bulvių Pasėlių Tręšimas. Cheminė Bulvių Apsauga Nuo Ligų Ir Kenkėjų. Derliaus Nuėmimas. Sandėliavimas. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas.


Bulvės, kaip maistiniai augalai, nuo seno Lietuvoje užima labai svarbią vietą mityboje. Jas gyventojai labai mėgsta, dažnai vadina antrąja duona, nes anksčiau, javų nederliaus metais, bulvės neretai iš tikro pakeisdavo tikrąją duoną. Jos pagal krakmolo kiekį neturi sau lygių konkurentų. Jose daug vertingų maisto medžiagų, vitaminų.

Bulvės taip pat naudojamos krakmolui ir spiritui gaminti. Bulvės, o kartais ir bulvienojai, yra naudojami gyvulių pašarui. Jas galima šerti visiems gyvuliams. Didelis bulvių privalumas yra tas, kad, pasodinus daigintus gumbus, jas galima kasti ir naudoti gana anksti, kai daržovių dar labai trūksta.

Dauguma mūsų šalies bulvių augintojų yra smulkūs (iki 1 ha) ir tik 2,3 proc. augintojų sodina didesnius kaip 1 ha bulvių plotus. Didesnius kaip 100 ha bulvių plotus kasmet pasodina tik 3 ūkiai. Vidutinis bulvių pasėlių plotas Lietuvos ūkyje yra 45 kartus mažesnis negu Danijoje, 44 kartus negu Nyderlanduose ir 38 kartus negu Jungtinėje Karalystėje. Auginant mažus bulvių plotus, sudėtinga ar net neįmanoma pritaikyti pažangių technologijų. Viena iš opiausių Lietuvos bulvių augintojų problemų yra ta, kad naudojama prasta sodinamoji medžiaga- dažniausiai tai tiesiog maistui nelabai tinkami gumbai.

Darbo tikslas: išanalizuoti bulvių auginimo technologiją Pagėgių savivaldybės ŽŪK Piktupėnų javas ūkyje ir jos įtaką ūkio veiklos efektyvumui.

Darbo uždaviniai:

Literatūros šaltinių analizė;

Išnagrinėti bulvių auginimo technologiją Pagėgių savivaldybės ŽŪK Piktupėnų javas ūkyje;

Darbo objektas: ŽŪK Piktupėnų javas ūkis, esantis Pagėgių r. Endriškių km.

Bulvių stiebai būna šakoti, apatinėje dalyje apvalūs, o nuo vidurio- briaunoti. Aukštis siekia net iki 60 cm aukščio. Būdingi stiebų požymiai: padėtis erdvėje, skaičius kere, pigmentacija ir sparnuotumas, - pagal šiuos požymius galima nustatyti veislę.

Iš daigų išaugę stiebai sudaro kerą. Dažniausia jų kere būna 4- 8. kai kere išauga daug stiebų, tai ir gumbų būna daugiau, bet smulkesnių.

Bulvių lapai plunksniški, karpyti, šviesiai, tamsiai ir pilkai žali. Bulvių daigams sudygus, jų lapai esti nedideli, lygiais kraštais. Vėliau jie būna stambūs ir sudėtingos formos.

Bulvių žiedynas yra kekė. Žiedyne yra 4- 5 žiedai. Žiedai būna balti, rausvai arba melsvai violetiniai, tai priklauso nuo veislės. Vienos bulvių veislės žydi gausiai, kitos mažiau arba gali ir visai nežydėti.

Požeminėje bulvių stiebo dalyje iš pažastinių pumpurų išsivysto 15- 50 cm ilgio ūgeliai (stolonai), kurių sustorėję galai vadinami gumbais. Bulvių gumbai būna ovalūs, pailgi, kriaušės, rutulio formos ir kt. Skirtingų veislių gumbai būna balti, gelsvi, raudoni, violetiniai.

Bulvių vystymosi yra išskiriamos keturios fazės:

Kai ima gelsti lapai, bręsta gumbai, kaupiasi krakmolas, susiformavus luobeliai gumbai pereina į žiemos ramybės būkle.

Bulvių daigai pradeda formuotis kai dirvos temperatūra įšyla ne mažiau kaip iki 5 0C, intensyviam augimui ir vystymuisi tinkamiausia 18-20 0C temperatūra. Šaknelės pradeda formuotis kai dirva pasiekia 70C temperatūrą, tačiau geriausia kai dirva būna įšilusi 12-150C tada per dieną šaknelės išauga 2-3 cm. Žydėjimo metu tinkamiausia 16-22 0C temperatūra. Kai temperatūra 28-350C ir aukštesnė nukrenta žiedai, ir pumpurai.

Tinkamai parinkus priešdėlius, laikantis tam tikros augalų auginimo kaitos, galima apsaugoti bulvių pasėlius nuo masinių, plintančių per dirvą, ligų ir kenkėjų. Geriausia, kai ūkiuose būna sudarytos sėjomainos, numatyta, kuriame lauke kokie augalai bus auginami pagal pasėlių rotaciją. Nesant sėjomainos, svarbu laikytis tam tikros augalų auginimo kaitos, kad būtų palankiausi bulvių priešsėliai ir į tą patį lauką jos grįžtų ne anksčiau kaip po 4- 5 metų. Bulvėms ypač pavojingi nematodai, nes dažnai auginant jas tame pačiame lauke jie labai išplinta ir atneša augintojams daug žalos- bulvių derlius gaunamas mažas ar net visai sunaikinamas.

Labiausiai bulvių derlių didina azoto trąšos. Rekomenduojama vidutinė azoto trąšų norma yra 60- 90 kg/ha azoto mėšlo fone ir 90- 120 kg/ha azoto, jeigu laukas iš rudens nebuvo tręštas mėšlu. Auginant bulves pagal intensyviąją technologiją, azoto trąšų normą galima padidinti iki 150 kg/ha. Per gausus tręšimas azoto trąšomis suvėlina bulvių brendimą, gumbai blogiau laikosi, suprastėja jų skonis. Labiausiai bulvėms tręšti tinka amonio sulfatas, karbamidas, skystoji trąša KAS, kiek mažiau – amonio salietra. Tręšiant karbamidu, reikia prisiminti, kad išberiant didelę normą dirvožemyje gali susidaryti amonio jonų perteklius, kuris stabdo šaknų dygstančių ūglių augimą. Todėl didelius karbamido kiekius geriau įterpti per du kartus.

Bulvių auginimo technologijos. (2015 m. Balandžio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/bulviu-auginimo-technologijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:01