Bulvių auginimo tehnologijos ūkyje Augalininkystės technologijų kursinis


Žemės ūkio kursinis darbas. Įvadas. Bulvių auginimo tehnologijos. Dirvų parinkimas ir priešsėliai. Bulvių fiziologinės morfologinės savybės ir vystimosi tarpsniai. Bulvių svarbiausi vystymosi etapai. Bulvių sodinimas. Pasėlių priežiūra ir piktžolių naikinimas bulvių pasėliuose. Bulvių derliaus nuėmimas. Bulvių laikymas. Bulvių auginimas rimvydo krikščiuko ūkyje. Rimvydo Krikščiuko ūkio materialinė bazė ir ūkio kryptis. Rimvydo Krikščiuko ūkio gamtinės sąlygos. Rimvydo Krikščiuko ūkio dirvožemiai. Rimvydo Krikščiuko ūkio materialinė bazė. Rimvydo Krikščiuko ūkio žemės ūkio naudmenys ir taikomos sėjomainos. Naudojama bulviu auginimo technologija Rimvydo Krikščiuko ūkyje. Naudojant bulvių auginimo technologijos Rimvydo Krikščiuko ūkyje ekonominė analizė. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Priedai.


Teorinė dalis (informacijos šaltinių apžvalga). Apžvelgti linų kilmę, paplitimą, botanines ir biologines savybes, veisles ir auginimo sąlygas, produkciją ir realizavimo rinką informaciniuose šaltiniuose.

1. Aprašyti Nežinomo ūkininko ūkį (materialinė bazė, ūkio kryptis, dirvožemiai, gamtinės sąlygos ir t.t.);

Pateikti ūkio žemės ūkio naudmenų ir sėjomainos duomenis (planus);

Išnagrinėti bulviu auginimo technologiją Nežinomo ūkininko ūkyje;

Pateikti trumpą ekonominę nagrinėjamos technologijos analizę.

Darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašas. Surašyti pagal raštvedybos reikalavimus visus naudotus ir cituotus informacijos šaltinius.

Darbo priedai. Jei reikia, juose pateikiama medžiaga, papildanti darbą (schemos, dokumentų pavyzdžiai, planai, kartogramos ir t.t.).

Darbo tikslai: išnagrinėti kaip auginamos bulviės Rimvydo Krikščiuko ūkyje

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti pagrindinius bulvių auginimo technologijas.

Įšsiaiškinti, koks dirvos parinkimas tinka bulvių auginimui.

Sužinoti, kokiomis trąšomis tręšiamos bulvės Rimvydo Krikščiuko ūkyje.

BULVIŲ AUGINIMO TEHNOLOGIJOS

Dirvų parinkimas ir priešsėliai

Todėl neatsitiktinai bulvės laikomos lengvesnių dirvų augalais. Tyrimais nustatyta, kad Lietuvoje bulvės geriausiai uždera įtręštose ir sukultūrintose priesmėlio ir vidutinio sunkumo priemolio, žymiai blogiau – sunkiose ir šlapiose dirvose. Sunkiose dirvose jos gali normaliai augti tik tuomet, kai sodinamos į gerai sukultūrintus, organinėmis trąšomis gausiai patręštus arimus ir nėra pavojaus išmirkti. Dirvožemis vidutiniškai turtingas fosforo ir turtingas kalio. Vienas svarbiausių dirvos sukultūrinimo rodiklių yra humusas. Kai humuso mažai, blogesnės ir fizinės bei mechaninės savy-bės. Dirvos reakcijai bulvės mažai jautrios, jos gerai auga, kai pH 4,5 7,0.

Tinkamai parinkus priešdėlius, laikantis tam tikros augalų kaitos, pasėlius galima apsaugoti nuo per dirvą plintančių ligų sukėlėjų ir žaladarių. Praktiškiausia, kai sudaryta sėjomaina ir jos laikomasi, o nesant sėjomainos, svarbi tam tikra augalų kaita, palankiausi bulvėms priešdėliai. Bulvės tame pačiame lauke turėtų būti sodinamos po 3 – 4, o išplitus ypač pavojingoms net po 5 metų.

Taikant tinkamą agrotechniką, gerą derlių galima užauginti bulves pasodinus po bulvių, tačiau

atsėliuojant žymiai daugiau ligotų gumbų, gresia karantininio kenkėjo – bulvinio nematodo papliti-mo pavojus.

Keras. Iš daigų išaugę stiebai sudaro kerą. Kero požymiai labai nevienodi ir priklauso nuo augalų būklės ir augimo sąlygų. Pagal aukštį kerai skirstomi į aukštus, vidutinius (daugumos veislių) ir žemus. Priklausomai nuo stiebų padėties kerai būna kompaktiniai ir išsisklaidę. Kerai gali būti labai lapuoti, kai visus stiebus paslepia lapai ir mažai lapuoti - jei stiebas gerai matomas. Daugumos veislių lapuotumas vidutinis. Kartais veislės pagal lapuotumą skirstomos į tipus: l - lapinis tipas - keras labai lapuotas, greitai pridengia dirvą; 2 - krūminis tipas - keras aukštas, silpnai lapuotas. Auginant lapinio tipo veisles, dirva po kerais išgarina mažiau drėgmės, mažiau suplakama liūčių metu. Lapija greitai uždengia dirvą ir nustelbia piktžoles

Stiebų kiekis kere svyruoja priklausomai nuo veislės - nuo 3 - 5 iki 10 - 12. Yra tam tikras ryšys tarp stiebų kiekio ir stiebagumbių kiekio bei dydžio. Kai kere stiebų būna mažiau, tai ir stiebagumbių nedaug, bet jie stambesni. Kai kere išauga daug stiebų, tai ir stiebagumbių būna daugiau, bet smulkesnių. Ūkiniu požiūriu tai naudingiau, nes 50 - 150 g stiebagumbiai atsparesni mechaniniams pažeidimams, nei stambūs ir geriau laikosi per žiemą . Bulvių stiebai būna šakoti, apatinėje dalyje apvalūs, o nuo vidurio - briaunuoti. Kai kurių veislių stiebai būna pusiau pagulę arba išgula po žydėjimo. Skirtingų veislių stiebų spalva kiek skiriasi. Gali būti žali ir turėti raudonai

arba melsvai violetinio pigmento. Stiebų spalvos intensyvumas priklauso nuo augimo sąlygų, augalų amžiaus ir būklės. Bulvių stiebai turi sparnelius (ataugas). Skirtingų veislių sparneliai dažniausiai būna nevienodo pločio. Kai kurių veislių bulvių stiebai sparnelių neturi, kitų - jie gana platūs. Sparneliai gali būti tiesūs arba labai banguoti, spalvoti arba nespalvoti.

Žiedai. Bulvių žiedai po 10-20 susitelkę į kekę. Pagal formą žiedynai būna kompaktiški ir plačiašakiai, žiedkočiai - ilgi arba trumpi. Žiedai būna balti, rausvi arba melsvai violetiniai, po 4 - 5 žiedynuose. Spalva nustatoma žiedui išsiskleidus, nes vėliau jos intensyvumas mažėja. Žiedai gali būti įvairių atspalvių - tai veislės požymis.

  • Žemės ūkis Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 25 puslapiai (4076 žodžiai)
  • Kolegija
  • Žemės ūkio kursiniai darbai
  • Microsoft Word 5320 KB
  • Bulvių auginimo tehnologijos ūkyje Augalininkystės technologijų kursinis
    10 - 6 balsai (-ų)
Bulvių auginimo tehnologijos ūkyje Augalininkystės technologijų kursinis. (2015 m. Spalio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/bulviu-auginimo-tehnologijos-ukyje-augalininkystes-technologiju-kursinis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:15