Burokėlių sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė


Chemijos referatas. Įvadas. Burokėlių cheminė sudėtis. Burokėliuose esančios cheminės medžiagos. Vanduo. Mineralinės medžiagos. Vitaminai. Tirpūs vandenyje vitaminai. Tirpūs riebaluose vitaminai. Baltymai. Aminorūgštys. Riebalai. Angliavandeniai. Krakmolas ir skaidulinės medžiagos. Burokėlių pigmentai. Burokėliai. Laikymo sąlygos. Maisto ruošimas. Šiluminis paruošimas. Angliavandenių pasikeitimai kaitinant. Cukrus. Krakmolas. Ląstelių sienelių angliavandeniai. Riebalų pasikeitimai. Baltymų pasikeitimai. Vitaminų pasikeitimai. Tyrimai. Išvados. Informacijos šaltiniai.


Šią temą pasirinkau, nes daug kartų esu girdėjusi, kad burokėlius labai sveika valgyti, todėl norėjau pati įsitikinti kuo gi ypatinga ši daržovė. Manau tema apie burokėlius aktuali, nes žmonės kaip ir aš yra girdėję apie šios daržovės naudą, tačiau jokių konkrečių žinių apie jų savybes neturi.

Uždaviniai: Išanalizuoti burokėliuose esančius komponentus, cheminę burokėliu sudėtį bei cheminių elementų pasikeitimus šiluminio apdorojimo metu.

Vanduo (H2O) tai svarbi daugelio produktų sudedamoji dalis, lemianti ir jų savybes. Vandens savybės savitos – šaldant tūris didėja, šildant mažėja. Jo užšalimo temperatūra 0°C, todėl labai svarbu tinkamai laikyti daug vandens turinčius maisto produktus.

Tai mažo molekulinio svorio, įvairios cheminės prigimties organiniai junginiai, gyvame organizme vykstančių procesų katalizatoriai ir bioreguliatoriai.

Vitaminas B6 – įeina į kofermentų, dalyvaujančių aminorūgščių metabolizme sudėtį.

Baltymus sudaro nuosekliai sujungtos aminorūgštys. Visos baltymus sudarančios aminorūgštys turi vienodą, visoms joms būdingą dalį. Ši dalis turi laisvas grupes -NH2 (amino grupė) ir -COOH (karboksilo grupė). Aminorūgštys gali būti pakeičiamos tai tokios rūgštys, kurias žmogaus organizmas gali pasigaminti pats ir nepakeičiamos tai tokios, kurių žmogaus organizmas negeba pasigaminti ir jas gauna su maistu. Žmogui reikia maždaug 22 skirtingų aminorūgščių, dauguma jų organizmas sugeba pasigaminti pats, kitas 8 nepakeičiamas aminorūgštis (triptofaną, leuciną, izoleuciną, valiną, treoniną, liziną, metioniną, fenilalaniną) organizmas gauna su maistu. Trūkstant bent vienos iš šių nepakeičiamų aminorugščių, sutrinka medžiagų apykaita, augimas, normalus organizmo vystymasis. Maisto produktuose nepakeičiamų aminorugščių yra nevienodi kiekiai, todėl tik vartojant įvairius maisto produktus galima patenkinti visų aminorugščių poreikius. Kad aminorūgštys organizme būtų tinkamai panaudotos nepakeičiamų aminorugščių turi būti vienodas santykis. Jei santykis skirsis organizmas negalės pasigaminti pakeičiamų aminorugščių.

Tačiau kai kurių daržovių baltymuose yra nepakeičiamų aminorugščių. Pavyzdžiui, lizino, triptofano ir metionino yra burokėliuose. Nors burokėliuose baltymų yra tik 1,6g. valgyti juos sveika dėl esančių nepakeičiamų aminorugščių bei kitų cheminių medžiagų.

Triptofanas – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių. Triptofanas dalyvauja serotonino sintezėje. Serotoninas slopina daugelį depresijos simptomų, mažina menopauzės nuotaikų svyravimus, dirglumą, pagerina atsipalaidavimą miegant. Sudaro 1,50 % visų esamų aminorūgščių.

Jų daržovėse yra nedaug. Šių maisto medžiagų žmogus gauna iš gyvulinės kilmes produktų. Riebalų daržovėse yra tik apie 1%.

Angliavandeniai – tai organiniai junginiai turintys aldehido arba ketono grupę ir hidroksilo grupes. Angliavandeniai dar yra vadinami sacharidais. Tai patys gausiausi maisto komponentai, kurie randami skirtingomis formomis ir įvairiais kiekiais. Anglevandeniai yra visų ląstelių sudėtinė dalis, labai plačiai paplitę gamtoje, ypač augaluose. Jie sudaro 70 – 80 % visų sausųjų augalo medžiagų. Gyvūnų organizme jų gerokai mažiau apie 2 %, tačiau jie labai svarbūs. Visų pirma angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Angliavandeniai ir tarpiniai jų apytakos produktai vartojami kitų medžiagų, pavyzdžiui, nukleorūgščių, baltymų, lipidų, fermentų ir kitų medžiagų sintezei. Jie gali kauptis organizme kaip atsarginės maisto medžiagos (pvz., krakmolas – augaluose, gliukozė – gyvūnų organizme), kurios prireikus panaudojamos. Maiste esanti celiuliozė skatina žarnyno motoriką. Tam tikri angliavandeniai atlieka ir specifines funkcijas organizme – dalyvauja perduodant nervinius impulsus, susidarant antikūnams, yra vieni iš kraujo grupių specifiškumo veiksnių ir kt.

  • Chemija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3320 žodžių)
  • Chemijos referatai
  • Microsoft Word 271 KB
  • Burokėlių sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė
    10 - 8 balsai (-ų)
Burokėlių sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė. (2015 m. Lapkričio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/burokeliu-sudeties-savybiu-kitimo-ir-vertes-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 00:32