Būsto Pokyčiai Lietuvoje


Istorijos skaidrės. Būstas xix-xx a. XIX a. antroje pusėje Europoje sparčiai augo miestų gyventojų skaičius. XIX a. pr. darbininkai gyveno po 7-8 žmones viename kambaryje. XIX–XX a. lietuvių valstiečių pastatai buvo mediniai. Tradiciniai lietuvių liaudies baldai tampriai susiję su istorinėmis. Viena seniausių lietuvių liaudies architektūroje pasitaikanti forma buvo klėtis. Žemaitijoje klėtis išsivystė į primityviausią namo formą – numą. Aukštaitijoje primityviausia namo forma buvo pirkia. Visoje Lietuvoje paplito gonkos– išoriniai priestatai prie gyvenamojo namo.


XIX–XX a. lietuvių valstiečių pastatai buvo mediniai. Sodybos dažniausiai būdavo aptvertos ar dalinai apsodintos medžiais. Gyvenamojo namo statybinį tipą sudarė medinių sienojų sienos, žemos lubos, maži langai, plūktinė asla arba lentų grindys ir lentų lubos. Tokioje vidaus erdvėje buvo tvarkomas interjeras. Jis nesudėtingas ir neperkrautas, baldai turėjo atlikti savo funkcijas ir harmoningai įsijungti į aplinką. Visas šeimos gyvenimas vyko pagrindinėje patalpoje – troboje.

Tradiciniai lietuvių liaudies baldai tampriai susiję su istorinėmis, socialinėmis, ekonominėmis krašto sąlygomis, gyvenamojo namo raida, tradicijomis bei estetinio skonio pasikeitimu. Darbo įrankius, vartojamus daiktus, baldus, valstiečiai pasidarydavo patys.

  • Istorija Skaidrės
  • 2015 m.
  • 12 puslapių (431 žodis)
  • Istorijos skaidrės
  • MS PowerPoint 3555 KB
  • Būsto Pokyčiai Lietuvoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Būsto Pokyčiai Lietuvoje. (2015 m. Balandžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/busto-pokyciai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 04:30