Būsto reikšmė darniam miesto vystymuisi


Ekonomikos referatas. Įvadas. Būsto samprata. Būsto situacija Lietuvoje. Ekspertinis subalansuoto būsto įvertinimas. Europoje. Pagrindiniai reikalavimai, keliami būsto plėtros. Strategijai. Būstų privatizacija ir nuosavybės teisių atkūrimas. Būsto poreikis ir plėtros tendencijos. Lietuvos namų ūkių išlaidos būstui. Metų namų ūkių visos išlaidos ir išlaidos būstui tyrimas. Išlaidos būsto aprūpinimui reikalingais ištekliais. Išlaidos būsto apstatymui, namų apyvokos įrangai ir kasdienei būsto priežiūrai. Išlaidų dalis pajamose. Ketinimai pagerinti būsto sąlygas. Išvados. Literatūra. Priedai.


Lietuvoje stengiamasi riboti automobilių eismą. Visuomeninis transportas yra gerai organizuotas, ypač miestų teritorijose, nors pastaruoju metu užleidžia prioritetines pozicijas. Netoli pastatyto naujų būstų kvartalo numatomi visuomeninio transporto maršrutai. Įrengta automobilių aikštelių infrastruktūra ir automobilių naudojimas apribotas panašiai kaip ir kitose Europos šalyse [2, p. 78].

Vandens ištekliai taip pat yra ypač svarbūs. Daugumoje šalių yra įrengta uždara vandens tiekimo sistema. Egzistuoja trys nuotakyno sistemos [2, p. 78]:

Lietaus vanduo surenkamas į latakus ir leidžiamas į uždarą lietaus nuotakyną. Nesant uždaros nuotakyno sistemos, planuojami teritorijų aukščiai (vietovės nuolydis naudojamas nuvesti lietaus vandenį į uždarą ar atvirą lietaus nuotakyną). Iki 1996 m. Europos šalys mažai diegė vandens taupymo priemones būstuose.

Įvairių šalių rodikliai ne visada rodo teisingą vaizdą, nes šiam projektui sudarytas klausimynas rėmėsi Olandijos patirtimi ir būkle. Daugelis priemonių, kurios paprastai naudojamos Olandijoje (pvz., taupantys vandenį tualetai, dušai, čiaupai), yra pristatomos ir kitose šalyse, o kitos priemonės, kurios smarkiai mažina vandens suvartojimą, nebuvo įvardytos klausimyne. Kai kuriose šalyse įrengti vandens vartojimo matavimo prietaisai, didėja vandens kainos. Kai kurios priemonės, pateiktos klausimyne, gali būti uždraustos kitose šalyse.

Visos 24 šalys, dalyvavusios apklausoje, ypač domėjosi medžiagomis, naudojamomis statybose, jų poveikiu aplinkai. Skirtumai tarp analizuotų valstybių šiuo klausimu nėra labai dideli. Asbesto, švino, suriko, produktų, pavojingų ozono sluoksniui, ir produktų, turinčių didelį kiekį formaldehidų, naudojimas buvo sumažintas iki minimumo ar visiškai uždraustas. Daugelis šalių vidaus patalpose pakeitė polivinilinius vamzdžius ne tokiais žalingais polietileniniais vamzdžiais. Kai kurios šalys iki šiol tradicinių priemonių netaiko tik dėl aplinkos apsaugos reikalavimų. Dabar jas naudojant atsižvelgiama ir į šiuos reikalavimus. Teigiamas pavyzdys yra medienos naudojimas Europoje. Įvairios šalys, kurios atsisakė tropinės medienos, dabar vėl naudoja tradicinės medienos rūšis dėl aplinkosaugos paskatų [2, p. 79].

Kitos tradiciškai naudojamos medžiagos yra plytos, bet vienas respondentas iš Danijos pažymėjo, kad plytos nėra visai nekenksminga aplinkai medžiaga, nes joms gaminti reikia didelių energijos sąnaudų.

Buitinės atliekos yra rūšiuojamos daugumoje šalių, visose atskiriamas popierius ir stiklas. Statybinės atliekos įvairiose šalyse rūšiuojamos skirtingai - nuo visiško neskirstymo iki septynių frakcijų išskyrimo. Šalys taiko ypatingas priemones taikomajai statybai skatinti, pvz., neįgaliesiems nedaug priemonių skiriama riboti putplasčio ir hermetikų naudojimą, kad būtų lengviau rūšiuoti atliekas griovimo metu.

Buitinės atliekos į frakcijas skirstomos skirtingai visoje šalyje. Stiklas, popierius, skardinės ir kartais plastikas surenkami atskirai. Atliekas surenka atvažiuojančios šiukšliavežės arba išpilamos į centralizuotai išdėstytus šiukšlių konteinerius. Soduose dažniausiai yra komposto surinkimo duobės. Statybinės atliekos daugiausia rūšiuojamos į nuodingąsias atliekas, metalą, akmenis ir medieną.

Aplinkosaugos priemonės, taikomos darniam būstui ir susijusios su floros, faunos ir grunto apsauga, daugiau taikytinos miesto plėtros ir būsto aplinkos lygmenimis. Daugumos šalių bendriausios priemonės yra grunto kokybės tyrimai, archeologinių ir istorinių požymių inventorizavimas. Visose analizuotose šalyse įvertinama esama flora ir fauna, bet jai suteikiamas skirtingas reikšmingumo laipsnis.

Priemonės, taikomos užtikrinti žmonių sveikatos ir higienos reikalavimus, daugelyje Europos šalių skirtos garsui izoliuoti, kontroliuoti rodono naudojimą ir riboti kenksmingųjų dujų emisiją iš atvirų ugnies židinių. Daugelyje šalių židiniai būste nėra naudojami, bet Portugalijoje šiuo metu jie labai paplitę. Garso izoliavimo priemonės naudojamos visose šalyse.

  • Ekonomika Referatai
  • 2013 m.
  • 30 puslapių (9010 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 107 KB
  • Būsto reikšmė darniam miesto vystymuisi
    10 - 4 balsai (-ų)
Būsto reikšmė darniam miesto vystymuisi. (2013 m. Gruodžio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/busto-reiksme-darniam-miesto-vystymuisi.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:11