Būties problema filosofijoje


Šiuolaikinė filosofija apie būties ir nebūties santykį. Poziuris i buti siuolaikineje filosofijoje. Šiuolaikinė filosofija apie būties ir nebūties santykį.. Būtis šiuolaikinėje filosofijoje pagal heideggeri. Būtis ar nebūtis. Šliogeris a. kas yra filosofija analize. A sliogeris kas yra filosofija ese. Šiuolaikinės būties ir nebūties kocepcija. Būties aiškinimas antikos filosofijoje. Sliogeris kas yra filosofija klausimai.

Filosofijos referatas. Įvadas. Būties sąvokos samprata. Kasdieninė būties sąvoka. Normalizmo ir realizmo požiūriai į būtį. "gamta yra būtis" (m. Heideggeris ir kt. ). Būties prasmė. Būties prasmė pagal m. Heideggerį. Būties prasmė ir beprasmybė A. Šliogeris. Būtis kaip pasaulis, kaip visuminė tikrovė. Būtis kaip pagrindas pagal Heideggerį. Būtis ir dievas A. Šliogeris. Būtis ir būtybė A. Maceina. Būtis ir grožis. Būtis ir jos priešstata. Būtis ir nebūtis A. Šliogeris. Būties ir nebūties santykis A. Čanyševas. "Kodėl yra esatis, o ne niekas? ". Išvados. Literatūros sąrašas.


filosofinį klausimą galima pavadinti begaliniu klausimu arba klausimu be galutinio atsakymo, - teigiama arvydo šliogerio transendencijos tyloje . Filosofinį klausimą keliantis žmogus maksimaliai įsibūna į savo baigtinumą, nesistengia jo peržengti, tačiau stovėdamas ant baigtinumo ribos, kuo intensyviau atsiveria tam, kas anapus ribos - begalybei, pasirodančiai per transendencijos fenomeną. Filosofinis klausimas yra nukreiptas į būtį - anapus - žmogaus. Filosofinis mąstymas yra nuolat atsinaujinantis klausimas, kuriuo vis iš naujo grįžtama prie tų pačių dalykų. Todėl yra pamatinių filosofijos klausimų, einančių per visą filosofijos istoriją - ikisokratikų iki šiuolaikinės filosofijos ir neduoda ramybės visų laikų mąstytojams. Tokį mįslingumą yra išlaikęs ir būties klausimas. Klausiant kas yra būtis? Koks pasaulio pradas? Kodėl yra būtis, o ne niekas? išeinama į begalinio (t. Filosofinio) klausimo kelią.

Būties klausimas arba kas yra būtis? domina mąstytojus jau nuo platono laikų. Visa šiuolaikinė filosofija kalba apie būtį kaip apie duotą, kaip savaime suprantamą dalyką, visai nesiekdama išsiaiškinti, kas sudaro būties esmę ir prasmę. Tokią vokiečių filosofo martino keideggerio pozicija dar teigia, kad žmogus yra ypatingas būties pradas, kurį ir turi atskleisti filosofija. Analogiškas - būties - problemą bandė spręsi nikolajus bendarejevas, levas šestovas, karlas jasperas, frydrichas nyčė, artūras šopenhaueris, raimondas huserlis, polis sartras, alberas kamiu. Nors Lietuvoje filosofijos raida buvo sutrukdyta (xx a. Antroji pusė), pagrindinis moderniosios filosofijos kryptys buvo žinomos ir kaip vienas iš Lietuvių, sprendimų būties problemą šiuolaikinėje filosofijoje, gali būti minimas juozas grinius, vincas vyčinas, antanas maceina. Apskritai vargu ar rastume filosofą, kurio nedomintų amžinasis būties klausimas.

Nėra vienodų būties aiškinimų nei antikoje, nei dabartyje. Būties sąvoka, pati plačiausia ir bendriausia sąvoka, yra logiška neapibrėžiama. Būtent būties sąvokos sampratą aptarsiu pirmajame referato skyriuje. Norint suprasti būtį, tenka būties sąvoką aptarti, nurodant santykį su kitomis mažesnio bendrumo sąvokomis, ją apsvarstyti, nors ir nepateikiant tikslaus apibrėžimo. Tam skirtas antrasis referato skyrius. Galima būties prasmės interpretacija aptariama irgi antrajame , o paskutiniame būtis. Filosofinė sąvoka, reiškianti nepriklausomai nuo sąmonės esantį objektyvų pasaulį, materiją. Kalbant apie visuomenę, vartojamas terminas visuomenė b .

  • Filosofija Referatai
  • 2010 m.
  • 18 puslapių (6302 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 29 KB
  • Būties problema filosofijoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Būties problema filosofijoje. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/buties-problema-filosofijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 08:09