Būties problema Platono filosofijoje


Filosofijos referatas. Įvadas. Filosofinio mąstymo specifika. Ikiplatoninė antikos ontologija. Ikiplatoninė antikos antologija (Sofistas ir Sokratas ). Platono antologija kaip eidosų teorija. Kosmologinė ir teologinė visuomenės samprata. Bendroji viduramžių mąstymo ir filosofinės kultūros charakteristika. Renesanso antropocentrinis mąstymas Didžiausiu autoritetu tampa Platonas. Platonas ir jo idėjų idėjos. Idėjų teorija. Platono idėjų pasaulis. Būtis. Būties sąvoka. Kas yra filosofas? Būties teorija. Kaip būtį suprato Platonas. Būties hierarchija. Platono ontologija. Išvados. Literatūra.


Platono antologija kaip eidosų teorija , ir eidosų teorijos kritikai(idėjų teorija). Platonas paveldėjo Sokratiškosios mąstysenos išvadas, jog fil.- esmių mokslas, pletojamas suvokiniame mąstyme , tačiau platoniškoje mąstysenoje esmė yra daug radikaliau prieš priešinamą konkrečiam jusliškai patiriamam reiškiniui, o toks supriešinimas savo ruožtu sukuria savotišką būties disklaitos sampratą. Paties Platono žodžiais tariant, reikia skirti tai, kas yra neatsirandanti ir neišnykstanti, taigi amžina būtis ir kas yra amžinai atsirandanti neesamybė, t.y. netikra būtis tarsi būtis, kuri esą pati iš savęs neturi pakankamo pagrindo egzistencijai ir reiškiasi tik kaip pojūčiais patiriama regimybė. Į tikrosios būties regimybės supriešinimą orientavo Platonui gerai žinomas Parmenidas. Vienas iš svarbiausių darbų – “Parmenidas”, tačiau skirtingai negu Parmenidas, kuris įrodinėjo,jog būtis – visiškai nedalus vienis . Platonas tikrosios būties apibrėžtyje nurodo tos būties dalumą , t.y. skaidymą į daugybę .Kaip šiaiškėja Platono požiūriu ta tikroji būtis yra būtent idealios, t.y. prieinamos tik mąstymui daiktų esmės, egzistuojančios atskirai nuo pačių jusliškai patiriamų daiktų už erdvės ir laiko charakteristikų. Čia įrodinėjama, jog jusliškai patiriami reiškiniai atsiranda , kinta ir išnyksta , tačiau už tų reiškinių egzistuoja neatsirandančios ir neišnykstančios jų esmės, taigi amžinos jų esmės_eidos. Pasak Platono eidosų sfera ir yra tikroji būtis , atskleidžiama suvokiniame mąstyme, kai tuo tarpu patiriamos jusliškas reginys, esą yra tikrosios būties t.y. vieno ar kito eidoso pamėgdžiojimas, neturintis jokio būtiško savarankiškumo.Kaip yra įsitikinęs Platonas(skirtingai nei Sokratas) esmės negalima išvesti iš egzistencijos, kai tuo tarpu egzistencija yra išvedama iš esmės.Konkreti daikto būtis yra išvedama. Daiktas čia visais parametrais išvedama iš eidoso, nors pats daiktas niekaip netarpininkauja to eidoso apeiškimui.Eidosai Platonišku požiūriu yra savotiški rūšiniai daikto modeliai, esantys daikto jo priežastis ir tikslas, tačiau patys egzistuojantys nepriklausomai nuo daiktų apraiškos. Tuo tarpu kiekvienas daiktas pagal Platono mokymą yra tuo ir kitu daiktu priklausydamas savo eidosui, t.y. įgydamas vienokį ar kitokį daikto apibrėžtumą, kuris esą įteikia daiktui visų jo esminių požymių santaupą ir sąryšį. Kita vertus atskiras daikto esmės principą nuo paties daikto kyla klausimas, kaip to pačio sau daiktų esmės , egzistuojančios už tampančio pasaulio ribų, gali būti pažintos? Dalinis, tarpinis vienas iš bandymų išspręsti šį klausimą Platono filosofijoje yra vadinama PREEGZISTENCIJOS TEORIJA. Pasak Platono siela prieš prisijungdama su kūnu pati priklausė idealybės sferai. Taigi esą yra tai, jog siela kažkada tiesiogiai stebėjo tas amžinąsias daiktų esmės ir iš analogijos su šio pasaulio reiškiniais gali pradėti jas prisiminti. Taigi eidosų pažinimas čia suprantamas kaip atsiminimas arba anamnezė.Daug išsamiau ir turiningiau sąlyčio su eidosu sfera galimybė Platono filosofijoje yra tariama taip vadinamojoje gėrio kaip beprielaidinio viso ko prado teorijoje, kurioje pirmą kartą vakarų mąstysenoje yra išreiškiama transcendencijos t.y. anapusybės įžvalga.GĖRIS rašo Platonas esmiškumo sferai suteikia pažinimą, esmiškumą ir pačią esmę “ nors pats gėris nėra būtis, reikšmingumu ir galia jis pranoksta ją”. Platono fil. dažnai aprašomas gėris per analogiją su saule, kuri esą fizinio pasaulio buvimo ir pažinimo priežastis. Tačiau gėris pagal Platoną yra tikrosios būties būtiškumo ir pažinimo pagrindas. Pats gėris esą nepažinus, galima tiktai artėti į gėrio pažinimą per eidosų pažinimą, tačiau absoliuti šviesa esą nepažini kaip ir absoliuti tamsa. Geometrinės aksiomos yra akivaizdžios ir paprastos.

  • Filosofija Referatai
  • 2014 m.
  • 34 puslapiai (9048 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 51 KB
  • Būties problema Platono filosofijoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Būties problema Platono filosofijoje. (2014 m. Spalio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/buties-problema-platono-filosofijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:56