Būties problema


Filosofijos referatas. Būties problema referatas. Būties problema viduramžių filosofijoje. Įvadas. Nuosaikusis realizmas. Dievas – neišmatuojama būtis, tiesa ir gėris. Savaiminis egzistavimas. Ar būtina be filosofijos mokslų turėti kitą mokslą? Ar šventasis mokymas yra mokslas? Ar šventasis mokymas yra vertingesnis už kitus mokslus? Ar dievo buvimas yra įrodomas ? Apie Dievo paprastumą? Trys laiko rūšys. Kuo grindžiamas laiko matavimas?


Be to, netgi ir tas žinojimas apie Dievą, kurį gali pasiekti žmogaus protas, būtinai turėjo būti perduotas per dieviškąjį apreiškimą, nes tiesa apie dievą, atskleista žmogaus proto, būtų prieinama nedaugeliui ir tai tik per ilgą laiką. Be to, ji būtų sumišusi su daugybe klaidų, o nuo visiško tos tiesos supratimo priklauso žmogaus išganymas, kuris slypi dievuje. Taigi, kad žmonės kuo sėkmingiau ir kuo tikriau būtų išganyti, buvo būtina, jog tiesos apie Dievą būtų perduotos per apreiškimą. Buvo būtina, kad filosofijos mokslai, kurie remiasi proto teikiamomis žiniomis, būtų papildyti šventu ir apreiškimu pagrįstu mokslu.

Taigi, pirma, reikia pasakyti, kad nors žmogus ir neprivalo protu suvokti to, kas pranoksta žmogiškojo pažinimo galimybes, tačiau tuo, ką yra apreiškęs dievas, reikia tikėti.

Antra. Dėl skirtingų pažinimo būdų susiformuoja įvairūs mokslai. Tą pačią išvadą, pavyzdžiui, kad žemė yra apvali, gali padaryti ir astrologas, ir fizikas, tačiau astrologas tokią išvadą prieis, remdamasis abstrakčiu matematiniu silogizmu, atitrūkdamas nuo materijos, o fizikas remsis su materija susijusiais teiginiais. Todėl niekas nekliudo, kad tuos pačius dalykus, kuriuos tyrinėja filosofijos mokslai tiek, kiek gali pažinti prigimtinis protas, kartu tyrinėtų ir kitas mokslas tiek, kiek galima pažinti per dieviškąjį apreiškimą. Tai rodo, jog teologija, priklausanti šventajam mokymui, savo prigimtimi skiriasi nuo tos teologijos, kuri savo laiko sudedamąja filosofijos dalimi.

Atsakau. Šventasis mokymas yra mokslas. Tačiau reikia žinoti, kad yra dvi mokslų rūšys. Vieni, pavyzdžiui, aritmetika, geometrija ir kiti į juos panašūs, remiasi pagrindais, betarpiškai surastais įgimto pažintinio sugebėjimo. Kiti remiasi pagrindais, surastais tarpininkaujant kitam, be to, aukštesniam, mokslui. Antai perspektyvos teorija remiasi pagrindais, kuriuos aiškina geometrija, o muzikos teorija – pagrindais, kuriuos aiškina aritmetika. Taigi šventasis yra toks mokslas, kuris prilauso artrajai grupei, nes jis remiasi pagrindais, atskleistais kito, aukštesnio mokslo. Pastarasis yra toks žinojimas, kurį turi dievas ir tie, kam suteikta malonė. Taigi kaip muzikos teorija tiki pagrindais, perimtais iš aritmetikos, lygiai taip pat šventasis mokymas tiki pagrindais, perimtais iš dievo.

Būtina, kad pirmoji būtis būtų veikianti ir jokiu būdu ne potenciali. Tiesa, kai tas pats daiktas iš potencialios būsenos pereina Į veikiančią, tai potencija yra pirmesnė už veiksmą. Tačiau iš tikrųjų veiksmas yra pirmesnis už potenciją, nes tai, kas potencialu, gali tapti veikiančiu tik veiksmo dėka.

  • Filosofija Referatai
  • 2013 m.
  • 14 puslapių (3208 žodžiai)
  • Kolegija
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 330 KB
  • Būties problema
    10 - 3 balsai (-ų)
Būties problema. (2013 m. Sausio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/buties-problema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:13