Būties samprata filosofijos istorijoje


Filosofijos referatas. Būties samprata filosofijos istorijoje. Mileto mokykla. Elėjos mokyklos. Viduramžių būties teorijos. Aurelijus Augustinas. Jonas Škotas Eriugena. Tomas Akvinietis. Naujų laikų būties teorijos. Renesansas. Yra toks dalykas , kuris savo buvimu nereikalauja nieko , išskyrus jį patį. Imanuelis Kantas. Herderis Johanas Gotfrydas. Georgas Vilhelmas Frydrichas Hegelis. Frydrichas Vilhelmas Jozefas Šelingas. Realiai teegzistuoja neasmeninis pasaulio dvasinis pradas , kurio esmė yra mąstymas , o mąstymo turinį sudaro tos dvasios savipažina. Mąstymas , mintis , sąvokos ir idėjos yra pati būtis. Naujausiųjų laikų ontologinės teorijos. Karlo Markso. Visuomeninės būties teorija. Visuomeninius dalykus lemia ne dvasiniai santykiai sąmonė , o materialiniai.Visuomeninė būtis. Kaip būtį suvokia egzistencialistai. Karlas Jaspersas. Žakas Maritenas. Nikolajus Berdiajevas. Žanas Polis Sartras. Martinas Heidegeris. Žmogaus egzistencija kyla iš nieko , o po mirties vėl nueina į nieką. Pasaulio tikrovė yra nykstanti būtis tarp Dievo ir egzistencijos. Kas būtybė yra. Būtis nuo būtybės skiriasi tuo , kad ji ,.Būtis , yra ”, ir ne daugiau. Būtis yra ne būtybė , obūtybė yra ne būtis. Mąstantis žmogus būties negali rasti , nes tai – paslaptis. Arsenijaus Čenyševo nebūties koncepcija. Tik nebūties šešėlis , jos išvirkštinė pusė. Taigi nebūtis absoliuti , o būtis tik santykinė. Literatūros sąrašas.


Elėjos mokyklos svarbiausi atstovai: Ksenofanas (565-470 pr. Kr.), kuris teigė, kad būties pradai yra žemė ir vanduo, o pasaulis nėra niekieno sukurtas, nes apie Dievą nieko tiksliai nežinome. Parmenidas (540-470 pr. Kr) toliau gvildeno idėją apie būties amžinumą ir nekintamumą, manė, kad būčiai priklauso tik tai, kas neatsiranda ir neišnyksta.

Pitagoras (580-500 pr.Kr.). Pitagorininkai nustatė žemės apvalumą, jos taisiklingumą ir reguliarų judėjimą. Jiems taip pat reikšminga sielos teorija, nes teigė, kad siela nekūniška ir egzistuoja atskirai nuo kūno ir kūnui mirus išsivaduoja apsivaliusi ir atkentėjusi, o nepagydomosios nukeliauja į pragarą.

Atomistai. Sakoma, kad Leukipas (500-440 pr. Kr.) filosofiją papildęs atomo, absoliučios tuštumos ir griežto determinizmo sampratomis. Demokritas (460-370 pr. Kr.) gyvenimo tikslu laikė gėrio siekį. Jo teigimu ne kūniški dalykai daro žmogų laimingą, o teisumas ir visapusiška išmintis. Jis sakė: “nesiek žinoti visko dėl to, kad netaptum neišmanėliu”.

Empedoklis (484-424 pr. Kr.) lygiaverčiais pripažįsta keturis pasaulėtvarkos pradus – ugnį, vandenį, orą ir žemę, kurie yra lygiaverčiai, todėl vienas į kitą nepereina. Anaksagoras (500-426) teigė, kad pradų yra begalybė. Tai gemalai ir daiktų sėklos, kurios amžinos, t. y. nesukurtos ir nesunaikinamos, gali dalytis iki begalybės.

Platonas (427-347 pr. Kr.) plėtojo nemirtingos sielos sampratą, kurią pagrindė tokiais argumentais:

Pasak Augustino, visas pasaulis yra sukurtas Dievo ir, kad viskas toliau kūrėsi jo pagalba.

Naujų laikų būties teorijos. Renesansas tai laikotarpis, pamažu paneigęs scholastiką ir parengęs dirvą naujų laikų filosofijos atmainoms. Šiuo laikotarpiu būties teorija glaudžiai susipynusi su pažinimo teorija. Žymiausi šio laikotarpio atstovai – Renė Dekartas, Benediktas Spinoza, Džonas Berklis, Dovydas Hiumas, Tomas Hobsas.

Naujųjų laikų filosofija baigiama XVIII a. pabaigos ir XIX a. pirmosios pusės vokiečių idealistine, kitaip vadinama klasikine, filosofija. Klasikiniais dažniausiai pripažįstami Imanuelis Kantas (1724-1804), Herderis Johanas Gotfrydas (1744-1803), Georgas Vilhelmas Frydrichas Hegelis (1770-1831), Frydrichas Vilhelmas Jozefas Šelingas (1775-1854).

Šelingo filosofijoje absoliutu tampa dvasinė tapatybė, kuri yra objektyvi, nes “Aš” tam tikroje tapatybės saviraiškos pakopoje iš jos išsiskiria kaip tos tapatybės diferenciacijos išdava. Taigi Šelingas neigia, kad gamtą “kuria” subjektyvus ir autonomiškas “Aš”, nes gamta yra objektyvus, t. y. nepriklausomas nuo “Aš” dalykas. [1, 38]

  • Filosofija Referatai
  • 2015 m.
  • 9 puslapiai (2186 žodžiai)
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 18 KB
  • Būties samprata filosofijos istorijoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Būties samprata filosofijos istorijoje. (2015 m. Sausio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/buties-samprata-filosofijos-istorijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:16