Būties samprata Platono filosofijoje


Platono buties samprata. Platono buties teorija. Platono žmogaus samprata. Platonas butis. Zmogaus buties samprata. Platono filosofija. Platono metafizika. Platono teorija apie tikrovę. Buties pazinimo problema platono filosofijoje. Buties sampratos.

Filosofijos referatas. Būties problema apskritai yra visos filosofijos problematikos centras. Graikų filosofija orientuota į būtį, būties harmoniją. Nėra vienodų būties aiškinimų. Būties sąvoka yra bendriausia, todėl jokia protu ir patirtimi besiremianti teorija negali įrodyti tam tikros būties sampratos besąlygiško pranašumo. Neįmanoma, remiantis tik protu, išmąstyti vienintelės teisingos būties teorijos, taip pat logiškai pagrįsti filosofijos atsiradimo būtinybės antikinėje graikijoje ir logiškai įrodyti visų filosofinės minties sklaidos krypčių būtinumo. Filosofijos krypčių klasifikacijos pagrindu turėtų tapti būties samprata, nes ji nulemia visą filosofinės teorijos plėtrą ir leidžia adekvačiai suprasti filosofo pažiūras.


Būties problemą svarsto filosofijos mokslas , kuris vadinamas ontologija arba metafizika. Vakarų europos filosofinę tradiciją daugiausia veikė aristotelinė būties samprata. Mąstyme sąvoka atitinka daikto esmę. Norint suprasti būtį, tenka būties sąvoką aptarti, nurodant jos santykį su kitomis mažesnio bendrumo sąvokomis, ją apsvarstyti, nors ir nepateikiant tikslaus apibrėžimo. Deja, nėra ir negali būti vienos, logiškai tikslios būties sampratos. Jei ji būtų, tai, galima manyti, jog istorijos raidoje būtų likusi tik viena filosofijos kryptis.

Būties teorijų įvairovė negali būti nuosekliai išmąstyta nepasirėmus istorine medžiaga. Istoriškai susiklosčiusias būties sampratas galima sisteminti, klasifikuoti, žinoma, aptarus ir pasistengus motyvuoti klasifikavimo būdą. Todėl, sistemindami požiūrius turėsime remtis istorine medžiaga. Būties klausimus svarsto metafizika. Pirmosios filosofijos objektas yra visa būtis, būtis pati savaime, ir tą būtį stengiamasi suprasti iš pagrindų, peržiangiant regimybę, patyrimo turinį, įžvelgiant tai, kas už jo slypi ir yra kiekvieno patyrimo sąlyga. Suvokimas, kad būtis yra už to, ką matome, jau reiškia tam tikrą požiūrį. O konkrečią būties sampratą įvardijantis terminas yra graikų kilmės žodis ontologija.

Antikoje būties tema yra dominuojanti, pagrindinė. Kasdieninis žmogaus žinojimas, tame tarpe ir empiriniai taikomieji mokslai kyla iš įprastos juslinės žmogaus patirties ir yra orientuoti į esančių daiktų savybių ,jų ypatybių atskleidimą bei panaudojimą. Vienas daiktas skiriasi nuo kito pagal savo požymių sankaupą, tačiau visus daiktus vienija jų buvimo faktas. Taigi žodis būtis jau antikos filosofijos pradžioje tampa ribine kategorija, orientuota į maksimalų tikrovės apibendrinimą.

Platonas (427-347 m. Pr. M. E. ) gimė turtingoje aristokratų šeimoje. Jis gavo puikų išsilavinimą - mokėsi gramatikos, muzikos, gimnastikos ir tapybos. Platonas buvo gabus poezijai, ypač domėjosi homero kūryba. Svarbus įvykis platono gyvenime buvo susitikimas su filosofu sokratu, kuris nulėmė jo filosofines pažiūras. Po sokrato mirties platonas daug keliavo, vėliau grįžęs į atėnus įkūrė savo filosofijos mokyklą, pavadindamas ją akademija.

Filosofijoje platonas rėmėsi ankstesniais graikų mąstytojais. Jis gerai žinojo heraklito, anaksagoro pažiūras, buvo susipažinęs su elėjos mokyklos filosofija, taip pat pitagoriečių teorijomis. Platonas kaip ir heraklitas manė, kad fiziniame pasaulyje nieko nėra amžino, todėl pojūčiai negali suteikti tikrojo pažinimo.

  • Filosofija Referatai
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (1028 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos referatai
  • Microsoft Word 14 KB
  • Būties samprata Platono filosofijoje
    10 - 1 balsai (-ų)
Būties samprata Platono filosofijoje. (2011 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/buties-samprata-platono-filosofijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 23:56