Būtinųjų aplinkos faktorių poveikis bulvių anatominei ir morfoliginei sandarai bei gyvybinių procesų dėsningumas, įtakojantiems augalo augimą ir vystymąsi


Žemės ūkio kursinis darbas.

Įvadas. Botanikos mokslo objektas, tikslai, uždaviniai ir suskirstymas. Augalo ląstelės sandaros pakitimai. Augalo audinių sąvoka, audinių klasifikavimas. Vegetatyviniai augalo organai, jų anatominė sandara. Generatyviniai augalo organai. Jų anatominė sandara. Augalo sistematika karalysčių, skyrių, šeimų, genčių, rūšių lygmenyje. Augalo geografija. Augalo vandens apykaita. Augalo mityba pro šaknis. Fotosintezė. Augalo kvėpavimas. Organinių medžiagų pernešimas augale, jų apykaita tarp organų, audinių, ląstelių. Augalo vystymasis. Augalo prisitaikymas prie aplinkos sąlygų ir augalo atsparumas. Literatūros sąrašas.


lyginamoji morfologija – palygindama augalų formas, apibendrina tų formų įvairovę ir nustato pagrindinius tipus;

morfogenetinė morfologija – pagal augalų liekanų iškasenas atkuria augalų istorinį vystymąsi – filogenezę;

Protoplastas – gyvos ląstelės turinys. Protoplastas susideda iš citoplazmos ir branduolio su branduolėliu. Jame vyksta gyvybiniai procesai: judėjimo, kvėpavimo, maitinimo ir pan.

Pagrindinės funkcijos: saugoma genetinė informacija; aktyvina medžiagų apykaitą (pvz.: fermentus); dalyvauja ląstelės augime ir dalijime; dalyvauja susidarant ląstelės sienelei; dalyvauja regeneracijos procesuose.

Plastidės – jas turi tik augalinės ląstelės. Sėklinių augalų ląstelėse plastidės yra trejopos: chloroplastai (žali), chromoplastai (geltoni oranžiniai ar raudoni) ir leukoplastai (bespalviai). Chloroplastai būdingi visoms žalioms augalo dalims. Apšviestuose chloroplastuose vyksta organinių junginių susidarymo iš neorganinių junginių procesas – fotosintezė. Chromoplastų spalva priklauso nuo įvairių karotinoidų grupės pigmentų. Geltonos spalvos chromoplastuose vyrauja ksantofilai. Oranžinė spalva priklauso nuo karotinų, o likopinai suteikia raudoną spalvą. Leukoplastai yra bespalvės, smulkios, rutuliškos plastidės. Juose dažniausiai kaupiasi atsarginės maisto medžiagos. Daug leukoplastų paprastai būna stiebagumbiuose (bulvių), grūduose (kviečių, rugių) ir sėklose (žirniuose).

Ribosomos – smulkūs organoidai, išsidėstę ET paviršiuje, branduolyje, chloroplastuose, mitochondrijose ir citoplazmoje. Ribosomose vyksta baltymų sintezė, Kadangi baltymai yra būtini ląstelių gyvybiniai funkcijai, ribosomų yra visose ląstelėse.

Mitochondrijos – būdingos visoms gyvoms ląstelėms. Mitochondrijos sudarytos iš dvisluoksnės išorinės membranos ir keterotos arba vamzdiškos vidinės membranos, tapus užpildo plazma (matriksas). Mitochondrijos ląstelę aprūpina energija.

Žiauberis – tai išorinė negyva žievės dalis, dengianti senų medžių kamienus ir šaknis. Ją sudaro Peridermos ir tarp jų esančios suspaustos žievės ląstelės. Tik kai kurių augalų stiebus visą gyvenimą dengia periderma (drebulės, lazdyno). Paprastai peridermoje esančio felogeno ląstelės gyvena neilgai. Joms žuvus, žievėje susidaro naujas felogeno sluoksnelis, vėl gaminantis periderma. Po kurio laiko šios Peridermos felogenas vėl žūva, ir visas procesas kartojasi iš naujo. Per daugelį metų medžio kamieno paviršiuje gali susidaryti gana storas negyvų ląstelių sluoksnis, kuris ir vadinamas žiauberimi. Žiauberis paprastai būna supleišėjusi (ąžuolo, beržo) arba žvyninė (eglės, pušies). Dujų apykaita vyksta ir vanduo garuoja pro žievlęšiukus, kurių atsiranda tose vietose, kur žiauberis plyšta.

Apytakos audiniai – vamzdelio pavidalo ląstelės, jiems priklauso rėtiniai indai, trachėjos ir tracheidės. Rėtinius indus sudaro gyvos, siauros, glaudžiai susijungusios vertikalia kryptimi ląstelės. Būdingiausias rėtinių indų požymis – akyta, panaši į rėtį skersinė sienelė. Pro šioje sienelėje esančias angeles plazmodezmomis susijungia dviejų ląstelių citoplazma ir organinės (augalo sukurtos) medžiagos teka iš vienos ląstelės į kitą. Rėtiniai indai paprastai funkcionuoja vienerius metus, po to pasikeičia naujais. Nuo besiformuojančių rėtinių indų atsiskiria lydimosios ląstelės, kurios taip pat dalyvauja medžiagų apykaitoje. Rėtiniai indai ir lydimosios ląstelės dažnai būna apsupti parenchimos ląstelėmis, tarp kurių gali būti įsiterpusių ramstinių audinių ląstelių. Visi šie elementai sudaro karnieną (floemą).

Trachėjos arba didieji vandens indai yra ilgi, sumedėjusiomis sienelėmis vamzdeliai. Jos susidaro iš keleto arba daugelio parenchiminių ląstelių, išsidėsčiusių viena virš kitos išilgine kryptimi. Trachėjos būdingos tik žiediniams augalams, jos funkcionuoja tam tikrą laiką. Palaipsniui, įaugant į vidų parenchimos ląstelių išaugoms, trachėjos užsikemša ir vanduo nustoja jomis tekėti.

  • Žemės ūkis Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Kristina
  • 33 puslapiai (9207 žodžiai)
  • Kolegija
  • Žemės ūkio kursiniai darbai
  • Microsoft Word 453 KB
  • Būtinųjų aplinkos faktorių poveikis bulvių anatominei ir morfoliginei sandarai bei gyvybinių procesų dėsningumas, įtakojantiems augalo augimą ir vystymąsi
    10 - 1 balsai (-ų)
Būtinųjų aplinkos faktorių poveikis bulvių anatominei ir morfoliginei sandarai bei gyvybinių procesų dėsningumas, įtakojantiems augalo augimą ir vystymąsi. (2017 m. Kovo 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/butinuju-aplinkos-faktoriu-poveikis-bulviu-anatominei-ir-morfoliginei-sandarai-bei-gyvybiniu-procesu-desningumas-itakojantiems-augalo-augima-ir-vystymasi.html Peržiūrėta 2017 m. Rugsėjo 24 d. 16:57