Bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinimas spaudai


Nelegalaus darbo požymiai. Nelegalaus darbo subjektyvieji pozymiai. Nelegalus darbas kursiniai. Nelegalaus darbo objektyvieji požymiai. Nelegalus rastvedybos darbai. Byla del nelegalaus darbo. Nelegalaus darbo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Nelegalus darbas bylos. Teismų praktikos administracinių teises pažeidimų bylose del nelegalaus darbo. Nelegalus darbas kaip darbo teises institutas.

Teisės esė. Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos. Apibendrinimo tikslas ir apimtis. Administracinę atsakomybę už nelegalų darbą reglamentuojančios teisės normos. Nelegalaus darbo objektyvieji požymiai. Nelegalaus darbo subjektyvieji požymiai. Nelegalaus darbo kvalifikavimo ypatumai. Ikiteisminis procesas. Teismo procesas.


Šie įstatymų leidėjo tikslai yra reikšmingi aiškinant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtį bei taikant ATPK 413 straipsnį

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjui ATPK papildžius 413 straipsniu, šio kodekso 41 straipsnio dispozicijos dalis, numatanti atsakomybę už darbo įstatymų pažeidimus, nebuvo keičiama. Akivaizdu, kad veika, turinti ATPK 413 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius, galėtų būti kvalifikuojama ir pagal ATPK 41 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad šie norminio reguliavimo pakeitimai reiškia tai, jog įstatymų leidėjas greta bendrosios teisės normos (ATPK 41 straipsnis) suformulavo specialiąją teisės normą (ATPK 413 straipsnis), taip sukurdamas teisės normų konkurenciją. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad konkuruojančiomis teisės normomis siekiama konkretizuoti veikos pavojingumą visuomenei, nustatyti griežtesnę ar lengvesnę bausmę, padėti tiksliau spręsti konkrečius atsakomybės ir bausmės klausimus. Nurodyti įstatymų leidėjo tikslai patvirtina šiuos teisės mokslo teiginius – įstatymų leidėjas, ATPK papildydamas 413 straipsniu, apibrėždamas nelegalaus darbo sampratą, nustatydamas vienas didžiausių piniginių baudų už šį administracinį teisės pažeidimą, iš visų darbo įstatymų pažeidimų išskyrė nelegalų darbą ir taip atkreipė dėmesį į šios veikos pavojingumą visuomenei, vertino šią veiką kaip vieną pavojingiausių veikų darbo teisinių santykių srityje, taip pat kaip vieną pavojingiausių veikų, numatytų ATPK.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 21 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-1-79-27/2004 individualios įmonės savininkui A. K. administracinę bylą dėl ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nutraukė. Byloje A. K. buvo kaltinamas tuo, kad įmonės remontuojamame bute leido dirbti remonto darbus trims darbuotojams, su kuriais rašytinės darbo sutartys sudarytos tą pačią dieną, po patikrinimo. Teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog šalys dėl darbo sutarties sąlygų susitarė 2004 m. gegužės 19 d. ir kitą dieną pradėjo darbus, todėl laikytina, kad darbo sutartis su administracinės teisės pažeidimų protokole išvardytais asmenimis buvo sudaryta. Taigi nuo 2004 m. gegužės 20 d. jų pradėtas sutartyje numatytas darbas negali būti laikomas nelegaliu. Teismas konstatavo, kad A. K. nesilaikė DK 99 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, nurodančio darbdavio pareigą užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, tačiau įstatyme numatytos privalomos rašytinės sutarties formos nesilaikymas nereiškia, kad nebuvo sudaryta ir pati sutartis, todėl A. K. administracinė atsakomybė pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį negalima.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-1-13-10/2004 administracinėn atsakomybėn traukiamam fiziniam asmeniui L. M. už ATPK 413 straipsnio 2 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą skyrė 20 000 litų baudą. Byloje nustatyta, kad L. M. sudarė susitarimą su daugiabučio namo savininkų bendrija dėl laiptinių remonto darbų. L. M. priėmė į darbą R. M. ir D. J. L. M. šiems asmenims parodė darbo vietą, jie susitarė dėl darbų apimties, darbo užmokesčio, R. M. ir D. J. realiai dirbo vadovaujami L. M. Pažeidėjas su šiais asmenimis nesudarė jokios rašytinės darbo sutarties, nors realiai susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 93 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad esant šioms aplinkybėms R. M. ir D. J. dirbo nelegaliai, o L. M., būdamas anksčiau baustas už analogišką pažeidimą, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 2 dalyje.

Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. gegužės 10 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-1793/2004 uždarosios akcinės bendrovės direktoriui A. B. už ATPK 413 straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą skyrė 400 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad A. B. leido dirbti bendrovėje V. S. ir A. D. su jais nesudaręs darbo sutarčių, jų neįregistravęs darbo sutarčių registracijos žurnale, V. S. neišdavęs tapatybę patvirtinančio dokumento. Teismas vertino, kad A. S. ir A. D. dirbo nelegaliai.

Apibendrinus nustatyta, kad teismų praktika sprendžiant dėl atlygintinumo kaip nelegalaus darbo požymio nėra vieninga. Nustatytos dvi teismų praktikos kryptys:

  • Teisė Esė
  • 2010 m.
  • 54 puslapiai (21419 žodžių)
  • Teisės esė
  • Microsoft Word 88 KB
  • Bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinimas spaudai
    10 - 1 balsai (-ų)
Bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinimas spaudai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/bylu-del-nelegalaus-darbo-apibendrinimas-spaudai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 15:53