Charakteris (2)


Psichologijos aprašymas. Charakteris. Bendrsais apbibūdinimas. Charakterio struktūra ir bruožų simptomo kompleksai. Charakterių klasifikacijos problema. Charakterio formavimasis ir patologiniai bruožai.


Charakterio bruožus duotose pavyzdžiuose mes skirstėme į teigiamus ir neigiamus. Būtina atkreipti dėmesį, kad charakterio savybių vertinimų pobūdis priklauso nuo tam tikros kultūros visuomenėje įsitvirtinusių vertybių.

Psichologinėje literatūroje nuo minėto Teofrasto laikų buvo daug mėginimų klasifikuoti charakterius, išskiriant pagrindinius jų tipus. Tačiau jei temperamentų tipų klasifikacija išliko nuo Hipokrato laikų, tai charakterius tiriant, buvo sudaryta daug skirtingų klasifikacijų, kurių nė viena nėra plačiau pripažinta.

Iiki XIX amžiaus vidurio charakterių aprašymai buvo grindžiami atskirų visuomenėje esančių profesijų tipiškų savybių, dažnai ydų, išskyrimu. Labrueras XVII a. išskyrė priklio, didžiūno, veidmainio ir pan., iš viso 1120 charakterių. Lafateras (XVIII a.) aiškino, kad chgarakterio bruožai yra įgimti ir susijė su veido struktūra ir išraiškomis. Jis laikė, kad žmogaus charakteris turi savybių tų gyvūnų, į kuriuos panašus jo veidas (liūto, avies, žiurėkes ir pan.).

Vienas žymiausių egzistencinės filosofijos atstovų K. Jasperas (1883 - 1969) pasiūlė charakterius skirstyti žmogaus pasaulėžiūros pagrindu: 1) nihilistai ir skeptikai, 2) veiksmo ir romantikos žmonės, 3) metafizikai ir mistikai, besidomintys begalybe.

Šiuolaikinėje psichologogijoje įsitvirino nuomonė, kad pagrindinės įgimtos ir įgyjamos charakterio savybės susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje iki 6-ųjų gyvenimo metų ir sudaro giluminį charakterio sluoksnį (M. A. Roberas, F. Tylmanas, 1978). Po 6-ųjų gyvenimo metų prasideda kiti bruožai, sudarantys periferinį charakterio sluoksnį. Giluminis sluoksnis mažai tesikeičia, o periferinis keičiasi, įgyjant vienokį ar kitokį gyvenimo patyrimą. Kad susiformuotų kokia nors charakterio savybė, kad atsirastų tvirtai užsiksuotos nuostatos ir įpročiai, reikia pasikartojimų. Pavyzdžiui, aukštas aspiracijų lygis kokiems nors tikslams gali atsirasti dėl nuolatinių pasisekimų ir juos lydinčių teigiamų paskatinimų. Darbų tvarkingumas charakterio savybe tampa įsigyjant žinių, mokėjimų, įgūdžių ir įpročių planuoti darbus, pagal optimaliausias sistemas išdėstyti darbo įankius ir kt. Šiurkštus bendravimas su kitais žmonėmis, agresyvumas jų atžvilgiu gali atsirasti, kaip jau buvo pažymėta, kaip frustracijų pasekmė ar nolatinių skriaudų ir neteisybių situacijomis.

Charakterio kitimams daro įtaką įvarios konfliktinės situacijos, sukrėtimai ir kitos ekstremalios situacijos. Tokiomis suitacijomis ne tik pasireiškia tikrosios žmogaus charakterio savybės, bet jos ir keičiaisi. Tie pasikeitimai nėra tujskuau prognozuojami. Pvz., nusikaltėlių užpuolimas ir smurtas kai kuriems asmenims gali palikti nuolatinio būhštavimo, nepasitikėjimo kitais žmonėmis ir kitų panašių pasekmių, o kitus pasaktins tobuliau pasirengti glaimiems smurto atvejams, suteiks nepakantumo ir kovingumo prieš blogį savybių.

Charakteris (2). (2014 m. Gruodžio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/charakteris-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:03