Chemija (15)

Sidabras (argentum), ag , periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas. Metalas. Atomų skaičius 47 , atominė masė 107,868. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, labai retai +2 , +3. Gamtoje randama 2 stabilūs sidabro izotopai107 ag (51,35%) ir109 ag (48,65%) ; jie sudaro 10-5% žemės plutos masės.

Įžanga. Sidabro istorija. Sidabro paplitimas gamtoje. Sidabro fizikinės sąvybės. Svarbiausi panaudojimas. Sidabro funkcija organizme. Sidabro lydiniai ir jų panaudojimas. Metalo junginiai ir jų panaudojimas. Naudota literatūra. Sidabras - grynuolių klasės mineralas. Jame būna aukso, vario, gyvsidabrio, bismuto, stibio priemaišų. Grynuolių kristalai netaisyklingi - susukti, ...

Sieros halogenidai ir okso halogenidai. Sierosoksidai. Sieros deguoninės rūgštys. Sieros junginiai su azotu. Tai bjauraus kvapo toksiškas aukso geltonumo skystis, kurį toliau chlorinant susidaro raudonumo SCl2, kuris taip pat yra toksiškas ir bjauraus kvapo S2Cl2 + Cl2  2SCl2 Abu šie chloridai yra pusiausvyroje. Nežiūrint toksiškumo abu paminė-ti chloridai yra svarbūs pramoniniai ...

Sieros halogenidai ir okso halogenidai. Sierosoksidai. Sieros deguoninės rūgštys. Sieros junginiai su azotu. S su F sudaro didelį skaičių binarinių junginių, kuriuose S oks. l. ir koordinacinis skaičius būna nuo 1 iki 6. Visi šie junginiai yra bes-palvės dujos arba lakūs skysčiai iš kurių SF6 yra termiškai ir cheminiu požiūriu patvariausias. SF4 gaunamas iš SCl juos ...

Gamtoje silikatai yra labiausiai paplitę junginiai. Jie sudaro 97% Žemės plutos.Silikatai, į kurių sudėtį įena Al2O3, vadinami aliumosilikatais. Stiklas gaunamas kaitinant iki 1400 oC baltojo smėlio SiO2, sodos Na2CO3 ir klinčių arba kreidos CaCO3 mišinį specialiose krosnyse. Soda pažemina mišinio lydymosi temperatūrą, kreida padidina stiklo tvirtumą ir sumažina tirpumą ...

Įvadas. Dažų fizikinė ir cheminė struktūra. Pigmentai ir dažalai. Riebaluose tirpūs dažalai. Dažų gamybos technologija. Iškiliaspaudės ir ofsetinės spaudos dažai. Dažų klasifikavimas ir nomenklatūra. Dažams keliami techniniai reikalavimai. Dažų savybės ir jų nustatymas. Optinės dažų savybės. Struktūrinės bei mechaninės dažų ypatybės. Dažų fiksavimasis atspaude. ...

Spiritas – bespalvis lakus savito kvapo ir deginančio skonio skystis, susidedantis daugiausia iš etilo alkoholio. Todėl dar vadinamas tiesiog etilo alkoholiu. Gaunamas, perdirbant krakmolingą žaliavą. Vartojamas maisto, chemijos, farmacijos, kosmetikos pramonėje ir technikoje.

Sprokdikliai. Seniausias sprogmens inicijavimo būdas - padegamoji virvutė - yra, ko gero, populiariausias iš paprastu sprogdiklių. Padegamosios virvutės. Smūgio sprokdikliai. Elektrodetonatoriai.

Žmonija išmoko gaminti stiklą jau labai seniai. Viduramžių bažnyčių langai buvo gaminami iš spalvoto stiklo vitražo. Muziejuose galime pamatyti senovinius stiklinius indus, skirtus kvepalams ir aliejams laikyti. Šiais laikais stiklas yra pigus, todėl su juo susiduriame praktiškai kiekviename. Įprastinio stiklo terminio plėtimosi koeficientas yra gana didelis - keičiantis ...

Įvadas. Alkoholis. Alkoholių cheminės savybės. Žemesnėje temperatūroje susidarantys eteriai. Struktūrinė formulė. Alkoholizmas. Stiprių alkoholinių gėrimų gamybos technologija. Degtinė. Viskis. Išvados. Literatūra. Tikslas: išnagrinėti stipriųjų alkoholiniu gėrimų gamybos ypatumus. Gėrimus, kuriuose yra daugiau kaip l% etilo spirito (alkoholio), vadiname alkoholiniais. ...

Svarbiausios sudetines medziagos neorganineje chemijoje. Oksidai. Hidrooksidai. Druskos. Rugstys. Oksidas – oksidacijos metu susidaręs cheminis junginys, kurį visada sudaro du elementai, vienas iš jų turi būti deguonis, o pats oksidas nerėtai įgauna pavadinimą pagal likusįjį elementą.

Įžanga. Sveika gyvensena prasideda nuo požiūrių keitimosi. Sveikas protas – sveiko kūno pradžia. Nuo minčių prie darbų. Kaip keisti gyvenimo būdą? Ar mylite savo kūną? Ar juo rūpinatės? Sveikos mitybos taisyklės. Mitybos režimas. Dėl fizinio pasyvumo atsiradusios ligos. Norėčiau išskirti pagrindines su fiziniu pasyvumu susijusias ligų grupes. Širdies ir kraujagyslių ...

Švinas žmonių vartojamas nuo senovės. Egiptiečiai iš jo darė veidrodžius, papuošalus, romėnai – vandentiekio vamzdžius. Vi a. Damos skaistindavosi veidus balta švino pudra. Po kelerių metų šie nuodai įsigrauždavo į odą. Į ją įsigėręs švinas nuodijo kraują, bet damos nenutuoke, kas žalojo odą, ir dar labiau pudravosi, norėdamos nuslėpti baisias žymes.

Vieta cheminėje lentelėje. Fizinės savybės. Cheminės savybės. Kur naudojamas švinas? Kur švinas randamas žemėje? Švino poveikis žmogaus organizmui. Švinas yra labai sunkus metalas. Melsvai pilkas, minkštas, plastiškas. Šviną galima įrėžti nagu, atpjauti peiliu. Į organizmą daugiausia patenka pro kvėpavimo takus įkvėpus jo turinčių dažų, šlifavimo aerozolio, rečiau ...

[buvo] žmonės patys teršia ir patys saugo. Polimerai. Monomerai. Katalizatoriai, iniciatoriai. Plastifikatoriai. Užpildai. Tirpikliai. Pesticidai. Herbicidai. Insekticidai. Vandens teršimasmaisto gamybos didinimas