Chemijos koliokviumo klausimai


Chemijos konspektas. Koliokviumo klausimai. Gamtinių išteklių klasifikacija. Cheminė technologija , objektai ir procesai. Cheminės technologijos objektai. Cheminės technologijos procesai. Cheminė technologija. Faktoriai , kuriais chemikas technologas vertina tam tikro produkto gamybą. Gamybos struktūra. Įvairiose cheminės gamybos perdirbimo. Cheminių žaliavų klasifikacija , pateikiant po kelis pavyzdžius , pvz. nerūdinės – klintis – nuosėdinė uoliena , kurioje vyrauja kalcito CaCO3 mineralas. Chemijos pramonės žaliavoms keliami reikalavimai. Jos parinktos turi būti. Žaliavų pasirinkimo tam tikrai gamybai kriterijai. ??????? Žaliavų panaudojimas tam tikroje gamyboje priklauso. Cheminių žaliavų paruošimas gamybai. Žaliavų sodrinimas. Gravitacinis sodrinimas šlapiojo gravitacinio sodrinimo pavyzdys , bunkeriai , kuriuose sumontuotos lygiagrečios sedimentacijos plokštės , spiraliniai separatoriai , išcentriniai separatoriai , sausasis sodrinimas. Gravitacinis sodrinimas. Elektromagnetinis sodrinimas aukšto magnetinio gradiento nuolatinio veikimo žiediniai separatoriai , periodinio veikimo magnetinis separatorius. Elektromagnetinis sodrinimas. Didelio magnetinio gradiento nuolatinio. Elektrostatinis sodrinimas būgniniai , lėkštiniai ir lėkštiniai sietiniai elektrostatiniai separatoriai. Elektrostatinis žaliavų sodrinimas. Flotacija. Fotacijos intensyvinimo būdai. Nereikia nagrinėti konkrečių įrengimų veikimo principo. . ,. , pniaumatinės ir mechaninės , kuo jos skiriasi. Cheminiai sodrinimo būdai kietoms , skystoms ir dujinėms medžiagoms. Kietų medžiagų. Dujų mišiniams. Terminiai sodrinimo būdai. Vandens fizikinės , cheminės savybės. Vandens kokybę nusako jo fizikinės ir cheminės savybės. Vandens kietumas. Ca2 + ir Mg2 + kiekis , mg ekv l. Vandens minkštinimas. taip pat jonitų regeneracija. Atbulinio osmoso membraninis vandens filtravimas filtro sandara ir veikimo principo aprašymas nebūtinas. Chemijos pramonėje naudojamos energijos rūšys tame tarpe naujos energijos rūšys.


Gamtinių išteklių klasifikacija nurodyta 2 paveiksle. Išsenkantys ištekliai skirstomi į atsinaujinančius, t. y atsinaujinantys gamtinių procesų ir sąmoningos žmogaus veiklos metu (dirva, flora ir fauna) ir neatsinaujinančią, kurių pasipildymas neįmanomas per visą žmogaus istoriją (mineraliniai ir organiniai ištekliai). Gamybinės veiklos metu šie ištekliai visai sunaikinami (kuro ištekliai – anglis) arba išsklaidomi (metalai).

Išteklių priskyrimas vienai ar kitai grupei priklauso nuo jų dydžio. Jeigu gėlas vanduo visos planetos lygmenyje yra neišsenkantis šaltinis, tai atskiruose regionuose šie ištekliai gali išsekti.

Cheminė technologija priskiriama tiksliesiems mokslams, ji nagrinėja tam tikrą apibrėžtą gamtos reiškinių sritį, vadinasi, ji susieta su objektu ir procesu. Cheminės technologijos objektai – medžiagos ir medžiagų sistemos, dalyvaujančios cheminėje gamyboje. Cheminės technologijos procesai – įvairių operacijų, vykdomų gamybos metu tam, kad šias medžiagas paversti kitomis, visuma. Taigi, cheminė technologija – tai chemijos mokslo sritis, nagrinėjanti medžiagas ir jų perdirbimo būdus cheminės gamybos metu.

Chemikas-technologas turi įvertinti ir eilę kitų faktorių, nuo kurių priklauso gamybos sėkmė ir kurie buvo ignoruojami prieš tai nurodytuose etapuose:

galimybę gauti žaliavas ir energiją, įvertinti jų kainą;

parinkti aparato (reaktoriaus) konstrukciją ir numatyti iš kokių korozijai atsparių medžiagų reikės gaminti šį aparatą;

išsiaiškinti greito komponentų padavimo į reakcijos zoną būdus (difuzija, turbulizacija) ir juos įgyvendinti;

numatyti geriausio (optimalaus) temperatūros režimo palaikymo proceso metu būdus

numatyti priemones, kurios apsaugotų gamtą nuo užteršimo gamybos produktais ir t. t.

5. Cheminių žaliavų klasifikacija, pateikiant po kelis pavyzdžius, pvz. nerūdinės – klintis – nuosėdinė uoliena, kurioje vyrauja kalcito (CaCO3) mineralas.

Nerūdinėmis vadinamos visos kitos neorganinės naudingosios žemės gelmių iškasenos, naudojamos chemijos pramonėje, statybinių medžiagų gamyboje (smėlis, molis, klintis, apatitas ir kt).

Degiosios mineralinės žaliavos (organinės iškasenos) yra anglis, durpės, nafta, gamtinės dujos. Chemijos pramonėje jos vartojamos, kaip energetinis kuras ir kaip žaliava.

agregatinis būvis turi būti toks, kad optimalių proceso sąlygų sudarymui būtų sunaudojamas minimalus energijos kiekis ;

būtų minimalūs energijos nuostoliai su produktais (keramikoje karšti bandiniai)

būtų užtikrinti kuo mažesni proceso parametrai (temperatūra, slėgis)

susidarytų maksimalus tikslinio produkto kiekis reakcijos mišinyje

Žaliavų panaudojimas tam tikroje gamyboje priklauso nuo jų vertės, nuo telkinio gylio (ar lengva išgauti, kasti) ir nuo naudingo komponento koncentracijos.

Žaliavos vertė priklauso nuo technologijos išsivystymo lygio ir gamybai keliamų tikslų, kurie kinta bėgant laikui. Kaip pvz. uranas. Anksčiau jis buvo rodžio gavybos atlieka, dabar – pagrindinė strateginė žaliava atominėje energetikoje.

Žaliavų išgavimo galimybę apsprendžia telkinio geografinė padėtis, kokiame gylyje yra žaliavos, žaliavų pramoninio kasimo technologija. Pvz. žaliavų (kuro) išgavimas tolimojoje šiaurėje gana sudėtingas dėl klimatinių šio rajono sąlygų, arba anksčiau išgauti auksą išsklaidytose vietovėse buvo sunku, nes nebuvo efektingų gavybos metodų (cianidinis ir gyvsidabrinis).

Žaliavos, iš kurios gaminama produkcija turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Todėl prieš gaminant gaminius, šios žaliavos atitinkamai paruošiamos ir perdirbamos. Žaliavų paruošimo metu joms suteikiamos tokios savybės ir sudėtis, kurioms esant suintensyvėja cheminis-technologinis procesas, gaunami geresnės kokybės produktai ir sumažėja gamybos išlaidos. Perdirbant žaliavą, ji sukoncentruojama (pagrindinio komponento koncentracijos didinimas), pasiekiama reikalinga drėgmė ir dispersiškumas. Žaliavų paruošimo būdai įvairūs ir priklauso nuo žaliavos agregatinio būvio. Pagrindiniai kietų žaliavų paruošimo būdai chemijos pramonėje yra: klasifikacija, smulkinimas (arba atskirais atvejais stambinimas), nuvandenijimas (filtracija) ir sodrinimas.

Klasifikacija – kietų, birių medžiagų suskirstymas pagal dalelių dydį. Dažniausiai žaliavos klasifikuojamos sijojant.

Smulkinimas – medžiagos suardymas į skirtingo dydžio daleles veikiant išorinėms jėgoms. Jis gali būti vykdomas įvairiais būdais: smūgiuojant (I), gniuždant (II), trinant (III)

Nuvandenijimas vykdomas nusodinant medžiagą ir nupilant vandenį arba džiovinant. Džiovinimas – tai drėgmės ar kitų skysčių pašalinimas iš kietų medžiagų, išgarinant juos ir pašalinant garą. Vykdomas džiovyklose esant atmosferiniam slėgiui ir vakuume.

Sodrinamoji uoliena pirmiausiai susmulkinama taip, kad subyrėtų į atskirus kristalus ar mineralus. Paskui įvairiais būdais vieni mineralai atskiriami nuo kitų. Gaunamos dvi ar daugiau frakcijų. Frakcija, prisodrinta pagrindinio komponento, vadinama koncentratu, o nereikalinga žaliavų dalis – bergždžiąja uoliena (liekanos). Pastarojoje gali likti naudingojo komponento likučiai. Jeigu naudingą komponentą prieš sodrinimą pažymėsime raide A, o bergždžią uolieną B, jų koncentraciją masės dalimis prieš ir po sodrinimo atitinkamai, μ‘a, μ‘b ir μ“a, μ“b, tai sodrinimo procesas gali būti pavaizduotas sekančia schema:

  • Chemija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 38 puslapiai (12117 žodžių)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 3171 KB
  • Chemijos koliokviumo klausimai
    10 - 4 balsai (-ų)
Chemijos koliokviumo klausimai. (2015 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/chemijos-koliokviumo-klausimai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 06:11