Citoskeletas ir lastelių judejimas


Biologijos referatas. Citoskeletas ir ląstelių judėjimas. Citoskeletas. Mikrovamzdeliai. Mikrovamzdelių gadinimas ir vėžio gydymas. Aktino gijos. Aktino “kenkėjai”. Listerijų variklis. Amebiškas gleivūnas. Miozinas. Traukieji dariniai neraumeninėse ląstelėse. Fibroblasto šliaužimas. Tarpinės gijos. Tarpinių gijų konstrukcija. Keratinų įvairovė. Žiuželiai ir centriolės. Pamatėlio ir centriolių panašumas.


Ląstelėse mitochondrijos, transportinės vakuolės ir kiti organoidai gali kryptingai ir greitai judėti, ir tai nėra Brauno judesiai. Juos paprastai mikrovamzdeliais ar aktino gijomis gabena motoriniai baltymai vilkikliai, naudodami ATP energiją.

Mikrovamzdeliniai vilkikliai (dineinai ir kinezinai) tampo organoidus ir chromosomas ląstelei dalijantis. Jų judėjimo greitis - 01-2 m/s.

Mikrovamzdelių formavimąsi stabdo antimitozinės medžiagos, pavyzdžiui, kolchicinas. Tai alkaloidas, gaunamas iš rudeninio vėlyvio, kuriuo nuo senovės Egipto laikų gydė podagrą. Kolchicino molekulės jungiasi prie laisvų tubulino globulių, ir šios nebegali jungtis į mikrovamzdelius. Kai kurios antimitozinės medžiagos (vinblastinas ir vinkristinas) plačiai naudojamos vėžiui gydyti, nes laikinas mikrovamzdelių suardymas žudo kai kurias nenormaliai besidalijančias ląsteles.

Iš kukmedžio žievės išskiriamas taksolas veikia priešingai, negu kolchicinas. Jo molekulės prisijungia prie mikrovamzdelių ir neleidžia jiems išsiardyti. Todėl taksolu paveiktos ląstelės "sustingsta" mitozėje, nes chromosomas mikrovamzdeliais tempia "ardydamiesi". Taksolą irgi naudoja vėžiui gydyti.

Aktino turi visos eukariotinės rūšys. Daugelyje eukariotinių ląstelių tai dažniausias baltymas - dažnai sudaro 5% ir daugiau visų ląstelės baltymų.

Aktininiam pomembraniui keičiant formą keičia formą ir plazminė membrana.

Bakterija Listeria monocytogenes patenka į ląsteles fagocituojama. Paskui išskira fermentus, kurie suardo fagosomos membraną, ir patenka į citozolį, kur listerijos auga ir dauginasi. Listerijos sugeba ardyti šeimininko aktino gijas ir montuoti jas iš naujo savo gale. Besiformuojančios aktino gijos stumia listeriją lyg reaktyvinė čiurkšlė. Judėjimo greitis - 10 m ir daugiau. "Lekianti" bakterija atsimušusi į plazminę membraną ištempia ją ir sudaro iškyšulį, kuris įsiremia į kaimyninę ląstelę ir "bedasi" į ją (membranos paprastai nepraplyšta). Kaimyninė ląstelė įsibedusį kyšulį paprastai "fagocituoja", ir listerija atsiduria naujoje ląstelėje, net nesusidūrusi su tarpląsteline medžiaga ir ten zujančiais leukocitais bei antikūnais.

Aktininio pomembranio formavimasis gali labai priklausyti nuo specialių signalų. Pavyzdžiu gali būti gyvūninės ląstelės, pasižyminčios chemotaksiu. Pavyzdžiui, leukocitai neutrofilai organizme juda link bakterijų sukelto uždegimo židinio. Neutrofilų paviršiuje yra recepciniai baltymai, aptinkantys net labai mažas N-formilintų peptidų koncentracijas. (Tik prokariotai pradeda baltymų sintezę N-formil-metioninu). Neutrofilai nustato bakterijų buvimo vietą, kai gradiento skirtumas neutrofilo galuose būna tik 1% N-formil-peptido koncentracijos.

  • Biologija Referatai
  • 2010 m.
  • 5 puslapiai (2285 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 20 KB
  • Citoskeletas ir lastelių judejimas
    8 - 3 balsai (-ų)
Citoskeletas ir lastelių judejimas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/citoskeletas-ir-lasteliu-judejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 02:06