Civilinė atsakomybė 3


Civiline atsakomybe referatas. Civilinės atsakomybės pagrindai. Draudimo referatas.civilines atsakomybes samprata. Draudimo referatas covilines atsakomybes samprata. Profesinės atsakomybės pagrindai. Teises ir profesines atsakomybes pagrindai. Turtines zalos atlyginimas skaidres. Teisines ir profesines atsakomybes pagrindai. Profesinės civilinės atsakomybės pagrindai. Solidari atsakomybe statybos santykiuose.

Teisės konspektas. Teisingumo ministerijos uždaviniai ir funkcijos. Restitucija ir ca. Sutarties nutraukimas ir ca. Ca specialūs bruožai. Ca rūšys. Ca skirstymas į dalinę, solidarią ir subsidarią. Civilinės atsakomybės formos. Kiti žalos kompensavimo būdai. Civilinės atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai. Kaltė. Objektyviosios civilinės atsakomybės teorija. Žala. Turtinė žala. Žalos atlyginimo būdai. Neturtinė žala. Priežastinis ryšys. Aplinkybės, kurioms esant civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba nuo jos atleidžiama. Vežėjų atsakomybė. Geležinkelio įmonės, keleivių, krovinių siuntėjų. Ir gavėjų atsakomybė. Deliktai, kai žala yra padaroma asmens sveikatai ar gyvybei. Žalos, padarytos gyvybės atėmimu, atlyginimas. Teisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimas. Profesinė civilinė atsakomybė. Atsakomybės sąlygos. Atleidimo su civilinės atsakomybės pagrindai. Subsidiari atsakomybė. Sąvoka ir pvz. Sutartiniuose ir deliktiniuose santykiuose. Ribota, visiška ca. Force majeure. Priežastys, atleidžiančios nuo ca. Ca draudimas. Neteisėti veiksmai. Kaltės samprata bendrosios, kontinentinės teisės tradicijos šalyse ir lr. Ca esant nusikaltimui.


Restitucija (CK 6.145), kad būtų tas pats kaip iki neteisėto sandorio įsigaliojimo. CA taip pat yra atstatymas. Šiuo atveju skiriasi tuo, kad restitucijos atveju nėra pajaučiamos neigiamas turtinis poveikis. Be to žala gali būti atlyginama natūra arba pinigais. Tuo atveju, kai žala atlyginama natūra, tai restitucija ir žalos atlyginimas kaip ir sutampa. Tačiau kai žala atlyginama pinigais, tai jau ji skiriasi nuo restitucijos. Restitucija ir žalos atlyginimas gali sutapti tik tada, kai atlyginama natūra, o visais kitais atvejais yra skirtingi teisių gynimo būdai, kurie gali būti taikomi kartu ir atskirai.

Sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti nuostolius ir netesybas. Tai yra juos galima taikyti kartu.

Taigi svarbu skirti, kas gali būti įvardijama, kaip CA, taip pat svarbu atskirti CA nuo kitų teisinių gynimo būdų. Taigi CA yra:

2. Atsiradimo ir taikymo pagrindas yra turtinio privataus intereso pažeidimas. Tik šis privatus asmuo gali reikalauti taikyti CA. Tuo tarpu baudžiamoji teisė gina viešąjį interesą, be to baudžiamojoje atsakomybėje daugelis bylų yra neprivataus kaltinimo.

5. CA pagrindinė funkcija yra kompensavimo (visiško). Ši funkcija visada reiškia visišką atsakomybę. Tačiau objektyviai žiūrint ne visada galima įvertinti visiškai žalą. Pvz.: kai žala padaroma aplinkai, gyvybei, sveikatai ir panašiai. Šiais atvejais visiškai žalos atlyginti neįmanoma. Tokiu būdu jau turime kalbėti apie teisingą kompensaciją, o ne visišką.

Kalbant apie CA reikia kalbėti apie CA socializaciją dėl dviejų dalykų:

Civilinės atsakomybės draudimas, tai yra apsidraudžiama iš karto ir žalos atveju ją kompensuoja draudėjas.

Prevencinė. Vieną kartą atlyginus žalą, tai atbaidys pažeidėją nuo kitų pažeidimų, arba vien žinojimas, kad reikės atsakyti, kad ir pirmą kartą , jau asmenį sulaiko nuo žalos padarymo.

Nubaudimo funkcija. Šią funkciją daugelis iš viso neigia. Už nubaudimo elementą pasisako bendrosios teisės valstybės, bet tik išskirtiniais atvejais ir ypatingai tada, kai pažeidžiami labai svarbūs gėriai (gyvybė, orumas ir pan.)

CA pagrindas yra ne tik CK ir CT, bet tai yra ir Konstitucijos 32 str. 2 dalies elementas, kuris sako, kad materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo tvarką nustato įstatymas.

Kaltė, kaip atsakomybės sąlyga nėra privaloma (dėstytojo nuomone). Senovės Romoje kaltė nefigūravo, kaip atsakomybės sąlyga. Klasikinėje Romoje kaltė jau pripažįstama, kaip atsakomybės sąlyga. Pirmuosiuose CT kodifikuotuose aktuose buvo ypatingai akcentuojama kaltė, kaip būtinoji atsakomybės sąlyga. Kai pradeda vystytis pramonė, verslas ir panašiai, tai griežtas kaltės įtraukimas į atsakomybę tampa neatitinkančiu nūdienos, nes kilo klausimas dėl atsakomybės be kaltės. Dėl to jau 19 a. pabaigoje, o ypač 20 a. kaltės reikšmė mažėja. Šiuo atveju yra kaltės prezumpcija, tai yra turime atsakomybę be kaltės.

2. Abstraktus (skirtumo teorija) – čia imamas skirtumas iki teisės pažeidimo ir po teisės pažeidimo ir gautas skirtumas laikomas padaryta žala.

3. Pragmatinis - vertinant žalą turi būti atsižvelgiama į bylai reikšmingas aplinkybes: kaltinimo laipsnį, pažeidėjo ar nukentėjusiojo turtinę padėtį, protingumo, teisingumo kriterijus ir panašiai.

Gali būti taikomas nei vienas, nei kiti metodai, o turi būti atsižvelgiama, kad būtų atlyginama žala. Kai yra restitucija, tai jau tiesioginė žala negali būti reikalaujama atlyginti, o likę kitos žalos gali būti atlyginamos. Yra norma, kuri numato, kad verslininkas turi atsakyti už nuostolius, kuriuos jis turėjo numatyti, kaip būtinąją prievolės neįvykdymo pasekmę. Šiuo atveju atsakovas yra tik verslininkas. Be to jis privalo įrodinėti šių nuostolių dydį. Teismas turi įvertinti ne subjektyvų, o objektyvų numatymą, tai yra kaip konkrečioje situacijoje nuostolius būtų numatęs net pats teisėjas. Nuostolių numatymas yra numatytas ir JT konvencijoje.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 22 puslapiai (20155 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 103 KB
  • Civilinė atsakomybė 3
    8 - 1 balsai (-ų)
Civilinė atsakomybė 3. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/civiline-atsakomybe-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 11:49