Civilinė atsakomybė savarankiškas darbas


Teisės savarankiškas darbas.

Įvadas. Civilinės atsakomybės samprata. Civilinės atsakomybės tvarka. Civilinės atsakomybės požymiai. Civilinės atsakomybės rūšys. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės bendri bruožai. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindiniai skirtumai. Civilinių teisinių sankcijų ir civilinės atsakomybės santykiai. Civilinės atsakomybės funkcijos. Civilinės atsakomybės sąlygos. Žala, pažeidus civilinę atsakomybę. Žalos dydžio nustatymas. Bendrosios ir specialiosios atsakomybės sąlygos. Neteisėti veiksmai. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Kaltė. Specialūs žalos atlyginimo atvejai. Baudžiamųjų, administracinių bylų palyginimas su civilinėmis bylomis. Išvados. Literatūra.


● Darbo tikslas ir uždaviniai:

Išsiaiškinti bendrąsias ir specialiąsias atsakomybės sąlygas.

Kitas teisinės pareigos atlyginti žalą aspektas susijęs su netinkamu naudojimusi savo teisėmis. Kiekvienos šiuolaikinės valstybės teisinė sistema nustato asmens pareigą atsargiai naudotis savo teisėmis, siekiant nepadaryti žalos kitam asmeniui, ir pareigą atlyginti žalą, jei ji vis dėlto padaryta. Pareiga atlyginti žalą nukentėjusiam šiandien yra vienintelė asmeniui, su kuriuo veikla siejamas tokios žalos atsiradimas. Pareigos atlyginti žalą savanoriškas atlikimas skatinant grasinant žalą išsiieškoti ypatingu ir žalą padariusiam asmeniui nenaudingu būdu. Pirmiausia žalos dydį ir atlyginimo tvarką nustato jau ne turintis atlyginti žalą asmuo, o kompetentinga valstybinė institucija, glaudžiai bendradarbiaudama su nukentėjusiuoju. Antra, žalos nustatymo kriterijai yra bendro pobūdžio, ir tai leidžia įžvelgti priverstinio žalos atlyginimo sunkesnės teisinės pareigos požymius. Priverstinis žalos atlyginimas visais atvejais susijęs su papildomu žalą padariusio asmens apsunkinimu: papildomomis išlaidomis (pvz., teismo išlaidos, teismo sprendimo vykdymo išlaidos) plačiais nukentėjusio bei teismo įgaliojimais, nustatant pažeidėjo pareigos atlikimo būdą.

Valstybė, įtvirtindama pareigą atlyginti padarytą žalą, siekia paskatinti žalą padariusį asmenį savanoriškai ją atlyginti, priešingu atveju grasindama jam atsiimti padarytos žalos ekvivalentą nenaudingu būdu. Taigi žalos atlyginimas – tai teisinė pareiga, o tais atvejais, kai asmuo, padaręs žalą, atsisako savanoriškai ją atlyginti, valstybė savo prievartiniu aparatu priverčia pažeidėją įvykdyti naujo turinio teisinę pareigą.

Pažeidus kito asmens teisę, atsiranda atsakomybė. Teisės pažeidėjas, kaip skolininkas, privalo nukentėjusiajam atlyginti padarytus nuostolius (žalą) arba sumokėti netesybas. Asmuo, kurio teisės pažeistos, tampa kreditoriumi, nes jis įgyja reikalavimo teisę. Civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas .

Dėl to teisingiausias atrodo trečiasis požiūris, nustatantis civilinių teisinių sankcijų ir atsakomybės santykį, ir nurodantis, kad civilinė teisinė atsakomybė yra viena iš sankcijų rūšių. Civilinės teisės moksle pabrėžiama, kad ne kiekviena teisės normoje nustatyta sankcija (prievarta) yra civilinė teisinė atsakomybė. Atsakomybė yra sankcija dėl teisės pažeidimo, bet sankcija ne visada yra atsakomybė“ Kaip minėta, daugiausia civilinių teisinių sankcijų yra kompensacinio pobūdžio, pavyzdžiui, nuostoliai. Baudinio pobūdžio sankcijos išieškomos iš teisės pažeidėjo nukentėjusiojo naudai nepriklausomai nuo patirtų nuostolių, pavyzdžiui, baudos arba delspinigiai (netesybos). Labai retai civilinėje teisėje pasitaiko konfiskacinių sankcijų, pavyzdžiui, asmuo, gindamas savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti perduoti nukentėjusiajam jo prašymu arba sunaikinti pažeidėjo lėšomis jo turimas neteisėtas kūrinių, kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių(filmų) ir fonogramų kopijas bei gamybos priemones arba įrangą, kuri buvo naudojama platinimui skirtoms neteisėtoms kopijoms gaminti arba tiražuoti.

Civilinėje teisėje vyrauja reparacinės teisinės sankcijos ( reparacinė teisinė sankcija bendriausia prasme reiškia pirminės padėties atkūrimą pažeidėjo sąskaita), suteikiančios teisiniams imperatyvams minimalų garantą. Represiniai elementai, reiškiantys intensyvinę teisinių imperatyvų apsaugą, būdingi pareigai atlyginti neturtinę žalą ir baudinėms netesyboms.

● sumažintas žalos atlyginimas dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo;

● kreditoriaus kaltė turi įtakos nuostolių dydžiui nustatyti;

● dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumos taikymo;

● dėl galimybės peržiūrėti mokamo žalos atlyginimo dydį.

● dėl netiesioginio priežastinio ryšio reikšmės eismo įvykio atveju – LAT CBS teisėjų kolegijos 2000m. spalio 16d. nutartis;

● teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys nelaimingo atsitikimo darbe atveju – LAT CBS teisėjų kolegijos 2002m. balandžio 3d. nutartis;

Civilinė atsakomybė savarankiškas darbas. (2016 m. Balandžio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/civiline-atsakomybe-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 22:33