Civilinė sauga aprašymas


Saugos aprašymas.

Ekstremali situacija. Skiriami keturi avarijų lygmenys. Stichinis meteorologijos reiškinys. Stiprios audros. Sudėtinis apšalas šlapdriba. Stichinis hidrologinis reiškinys. Katastrofinis hidrologinis reiškinys. Katastrofinis užtvindymas. Durpynų gaisrai. Žemutinis gaisras. Aukštutinis gaisras. Karinė provokacija –. Naikinimo priemonės. Įprastiniai ginklai. „ Dėmesio visiems “. „ Radiacinis pavojus “. „ Cheminis pavojus “. „ Katastrofinis užtvindymas “. „ Potvynio pavojus “. „ Uragano pavojus “. „ Oro pavojus “. „ Oro pavojaus atšaukimas “. Vidutinė slenkstinė koncentracija ( VSK ). Didžiausia leidžiama koncentracija DLK darbo zonoje. Apsinuodijimo dozė. Pavojingų medžiagų ženklinimas simboliai. Rizikos frazės. Rizikos frazių deriniai. Saugos frazes. Alfa spinduliavimas. Beta spinduliavimas. Gama spinduliavimas. Radioaktyviuoju virsmu. Pusėjimo trukmė arba pusamžis. Sugertąja apšvitos dozė. Gamtiniai šaltiniai. Žmogų veikiantys gamtinės apšvitos šaltiniai pavaizduoti paveiksle. Mikroorganizmai gali būti 3 rūšių. Užkrečiamų ligų plitimą lemia trys veiksniai. Vidurių šiltinė. Pasiutligė lot. rabies. Hepatitas , gelta. Slėptuvės yra. Tam , kad vėdinti patalpas yra naudojami vėdinimo sistemos rėžimai. Slėptuvių parengties lygiai. Prie kvėpavimo organus izoliuojamųjų priemonių priskiriami. Aparato sudėtis. Jo privalumai. Jos pagal apsaugos pobūdį skirstomos į. Rinkinio sudėtis. Radioaktyviųjų medžiagų šalinimo būdai. Vabzdžiai ir graužikai naikinami tokiomis priemonėmis. Gamtinės nelaimės. Stipriai veikiančių nuodingų medžiagų SVNM išsiliejimo avarijų ir jų padarinių šalinimo darbai. Jei pagerinti būtina. Pavojingų cheminių medžiagų ženklinimas pagal pavojingų medžiagų ir pavojingų krovinių teisę. Pavojinga medžiaga Medžiagos savybės. Sprogstamosios medžiagos. Degios lengvai užsidegančios medžiagos Liepsnieji skysčiai. Labai degi.


Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų departamentas (UNDHA) kaupia duomenis apie ekstremalias situacijas visame pasaulyje.

1) Staigios stichinės nelaimės atsitinka žmonėms apie jas nežinant, geriausiu atveju suspėjama juos perspėti. Dažnai būna lokalios, pavojingiausi netikėtumai.

3) Staigios žmogaus sukeltos nelaimės – tai daugiausia technikos gedimų,sukeltos avarijos, katastrofos.

1) Avarijas sukelia technikos įrenginiuose sukauptos galingos jėgos. Gedimo metu jos tampa nebevaldomos ir pradeda veikti stichiškai.

Pvz.: Černobylio atominėje elektrinėje avarijos priežastimi buvo nepakankamai patikima reaktoriaus konstrukcija, nepagrįsti eksperimentai su juo, taip pat aptarnaujantys darbuotojai nebuvo pasirengę veikti grėsmingoms aplinkybėms, neįvertino galimų pavojų.

Avarijas įmanoma išvengti, svarbiausia sumažinti jų tikimybę bei imtis atsargumo priemonių.

2) Avarija sukeliama dar tyčiniais veiksniais, kurie sunkiai atspėjami. Žmonės sukuria avarines situacijas kerštaudami, diversija, apsvaigę ir t.t.

b) Pavojingomis medžiagomis vadinamos – medžiagos (medžiagų mišiniai), kurios dėl savo cheminių, fizikinių arba toksinių savybių kelia pavojų žmonių gyvybei ar aplinkai.

c) Objektai – laikomi pavojingais, kai jų kiekis viršija ribinį kiekį.

SVNM – stipriai veikiančios nuodingosios medžiagos, o chemiškai pavojingi objektai, tie kur šios medžiagos gaminamos.

SPROGIMU – vadinamas reiškinys, kai santykinai mažame tūryje įvyksta: degimo, cheminė, branduolinė reakcija, elektros išlydis, fizikinis medžiagos virsmas ir ten išsiskiria didelis šilumos kiekis. Svarbiausia sprogstamoji medžiaga yra trotilas. Medžiaga įkaista, virsta ypač suslėgtomis dujomis ar plazma ir energiškai plečiasi. Netikėti atsitiktiniai sprogimai padaro ypač daug žalos. Taip pat dėl atsitiktinių priežasčių ištekėjus degalams uždarose patalpose, susidaro da

degių dujų ar garų ir oro mišiniai, kurie gali sukelti didžiulius sprogimus.

Pvz.: 1992m. balandžio 22d. Meksikos mieste užsidegė į kanalizaciją patekę degieji skysčiai. Degusis mišinys kai kur susprogo miesto gatvėse, kur buvo kanalizacijos vamzdynai, atsivėrė grioviai ir žuvo 200 žmonių.

1) ŠKVALAI – 20-40m/s stiprumo. Jie trunka labai neilgai maždaug apie 10 minučių.

2) LIETUS – vasarą lietaus gali būti labai daug. Pvz.: Pasvalyje 1971m. 06mėn. 11d. per 97 minutes prilijo 93mm. Smarkiausia Lietuvoje liūtis yra buvusi Sartų apylinkėse 1980m. 07mėn. 1d. lietus su ledais prasidėjo 15val. ir po 3val. prilijo 200mm. Per para iškrito 250mm. kritulių.

3) KRUŠA – didžiausia kruša yra buvusi 1972m. 06mėn. 15d. Kaišiadorių, Raseinių ir Utenos rajonuose. Tada ledukų skersmuo buvo iki 50mm. skersmens.

4) VIESULAS – 1985m. 05mėn. 10d. Nemenčinės apylinkėse buvo labai šilta. Kai du tamsūs debesys susijungė, iš apatinio debesies pradėjo leistis į piltuvą panašus stulpas. Apačioje viskas sukosi, matėsi švytėjimas. Pabiro reta kruša graikiško riešuto dydžio ledukais. Sūkurys apvertė 4t. masės traktoriaus priekabą, sugriovė fermą.

1) STIPRIOS AUDROS – jos nėra retos, kartojasi vidutiniškai kas du metai, du kartus per žiemą.

4) PŪGA – sniego pusnys trukdo eismui, vėjo nešiojamos snaigės blogina matomumą, todėl lauke esantys žmonės paklysta. Šaltis ir stiprus vėjas labai aušina pastatus, šaldo žmones.

5) DARGANOS – jos yra vertinamos dvejopai. Yra du intensyvumo lygiai – stichinis ir katastrofinis reiškiniai. Dar skiriami du paplitimo lygiai: stichiniai meteorologiniai reiškiniai, išplitę didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje, sukelia gaivalines nelaimes. Kitas atvejis – vietinės reikšmės meteorologiniai reiškiniai. Reiškiniai laikomi katastrofiniais kai apima trečdalį Lietuvos teritorijos ir pasiekia katastrofinį lygį. Sužinojus apie artėjančią darganą paprastai dar būna laiko pasirengti ją sutikti. Laukiant uragano ar audros reikia:

a) sutvirtinti pastatus, statinius, lauke esančią įrangą;

b) pastatų langai, durys, stoglangiai ir angos turi būti sandariai uždaryti;

  • Sauga Aprašymai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 43 puslapiai (14935 žodžiai)
  • Saugos aprašymai
  • Microsoft Word 881 KB
  • Civilinė sauga aprašymas
    10 - 10 balsai (-ų)
Civilinė sauga aprašymas. (2016 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/civiline-sauga-aprasymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 20:13