Civilinės atsakomybės draudimas referatas


Daudimo referatas. Įvadas. Civilinės atsakomybės samprata. Civilinės atsakomybės skirstymas. Civilinės atsakomybės apimtys. Žalos atlyginimo būdas ir dydis. Civilinės atsakomybės draudimas. Civilinės atsakomybės draudimo rūšys. Darbdavių civilinės atsakomybės draudimas. Profesinės civilinės atsakomybės draudimas. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas. Nedraudžiamos rizikos bei nekompensuojami nuostoliai. Draudimo įmoka bei išmoka. Išvados. Literatūros sąrašas.


d) bendrosios civilinės atsakomybės draudimą.

Prieš nagrinėjant praktikoje didelę reikšmę turinčias civilinės atsakomybės draudimo rūšis, trumpai apžvelgsime civilinės atsakomybės teisę.

LRCK projektas išskiria dviejų rūšių civilinę atsakomybę: sutartinę bei deliktinę civilinę atsakomybę. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita šalis privalo atlyginti nuostolius, padarytus netinkamai ar visiškai neįvykdžius sutarties sąlygų. Sutartinė civilinė atsakomybė apima bet kokią dviejų asmenų sutartį, įskaitant ir pirkimo-pardavimo bei įdarbinimo sutartis.

Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininkas, pasitelkęs trečiuosius asmenis prievolei vykdyti, atsako kreditoriui dėl šių trečiųjų asmenų kaltės. Jeigu įstatymas ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas.

Veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokioje būsenoje, kada jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, neatsako už padarytą žalą. Tačiau jis neatleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu pats sukėlė sau tokią būseną, tarkime vartodamas alkoholinius gėrimus, narkotikus, narkotines medžiagas ar kokiu nors kitu būdu.

Teismas arba arbitražas, priteisdamas atlyginti padarytą žalą, gali įpareigoti žalą padariusį asmenį atlyginti ją natūra (pvz., pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sugadintą daiktą) arba kompensuoti padarytus nuostolius pinigais.

Žalos atlyginimas pakenkęs sveikatai. Jeigu fizinis asmuo yra suluošinamas ar kitaip sužalojamas, atsakingasis už žalą privalo atlyginti nukentėjusiajam visus pastarojo patirtus nuostolius. Nuostolius šiuo atveju sudaro:

1. Negautos pajamos. Tai visos pajamos, kurias nukentėjusysis būtų gavęs, jeigu jis nebūtų sužalotas.

3. Moraliniai nuostoliai. Sprendimą dėl kompensacijos dydžio priima teismas ar arbitražas, kuris nagrinėja civilinės atsakomybės ieškinį. Galima tikėtis, kad jaunas ir perspektyvus sportininkas, lūžus kojai, gaus didesnę moralinių nuostolių kompensaciją, negu tokiomis pačiomis sąlygomis gautų šaltkalviu dirbantis jo tėvas.

Žala, susijusi su sveikatos sutrikimu, taip pat ir gyvybės netekimu, atlyginama periodiniais mokėjimais arba visos žalos dydžio sumos bendra išmoka. Jeigu žala yra atlyginama periodiniais mokėjimais, tai šios išmokos yra indeksuojamos įstatymų nustatyta tvarka.

Žalos atlyginimas turto sugadinimo atveju. Turto sugadinimo atveju nuostolius patyręs asmuo gali pareikalauti:

1. Kompensuoti sugadinto turto taisymo kaštus bei turto vertės sumažėjimą, jei turto vertė po remonto yra mažesnė už jo pradinę vertę.

2. Tokios pačios rūšies bei kokybės turto ar piniginės kompensacijos už jį, jei turtas yra visiškai sunaikinamas ar jo taisymo kaštai yra didesni už turto vertę. Visiško turto sunaikinimo atveju, žalą padaręs asmuo kompensuoja ne naują, bet dabartinę (atsižvelgus į nusidėvėjimą) turto vertę.

3. Kompensuoti kitus kaštus, susijusius su turtui padaryta žala. Tarkime, naujo baldų komplekto iš gamyklos ar parduotuvės atvežimo ar apdegusios spintos išvežimo į savartyną kaštus.

Finansinių nuostolių atlyginimas. Dėl finansinių nuostolių kaltas asmuo atlygina tretiems asmenims padarytą žalą grynais pinigais.

Dabar aprašysiu dvi privalomojo ir vieną neprivalomojo civilinės atsakomybės draudimo rūšis.

Daugelio šalių įstatymai numato darbdavių atsakomybę už darbuotojų sveikatai darbo metu padarytą žalą. Darbuotojų sveikatai padaryta žala apima tiek nelaimingo atsitikimo metu atsiradusius kūno sužalojimus, tiek ir profesines ligas bei kitokį sveikatos pakenkimą.

Nelaimingas atsitikimas yra ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas dėl trumpalaikio, kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio, kai darbuotojas netenka darbingumo nors vienai dienai.

Darbdavių civilinė atsakomybė teisės aktuose. Darbdaviai privalo drausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų pagal Lietuvos Respublikos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą. Kolektyvinėse sutartyse ar kolektyviniuose susitarimuose be privalomojo gali būti numatytas ir papildomas darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų bei profesinių ligų. Atsižvelgiant į nelaimingus atsitikimus ir profesines ligas bei darbo sąlygas, įmonėms yra nustatomos diferencijuotos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokos. Įmonėms darbuotojų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų įmokų dydį ir mokėjimo tvarką pagal saugos būklę darbe nustato Lietuvos Respublikos vyriausybė remdamasi LR draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymu.

  • Draudimas Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4472 žodžiai)
  • Universitetas
  • Daudimo referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Civilinės atsakomybės draudimas referatas
    10 - 10 balsai (-ų)
Civilinės atsakomybės draudimas referatas. (2016 m. Sausio 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/civilines-atsakomybes-draudimas-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:14