Civilinės teisės specialiosios dalies konspektas


Teisės konspektas.

Civilinė teisė specialioji dalis. Paskaita. LAT 3k K 305 k. ,. , 2 paskaita. Prievolių atsiradimo pagrindai. Prievolės turinio apibrėžtumas. Skirtumai prievolių nuo daiktinės teisės. Prievolių vykdymo principai. LAT 3k Lat 3k Teisė sustabdyti prievolės vykdymą. LAT 3k LAT 3k Prievolės įvykdymo terminas. Prievolės įvykdymo subjektai. K 587 2008 , 3k 105 2009 , 3k Actio pauliana ieškinys taikymas. Netiesioginio ieškinio taikymo sąlygos. K 50 K 245 Prievolių įvykdymo užtikrinimas , būdai. Sąvoka , samprata. K 234 K 481 k Netesybų mažinimo kriterijai. K 212 k Kreditoriaus ir laiduotojo santykiai. Str. K 29 Laidavimo draudimo atribojimas nuo civilinės atsakomybės draudimo. K Str. Banko garantija. K 382 k Sutarčių teisė. Šalių susitarimas pakeisti , nutraukti teisinę padėtį. Principai. Sutarčių laisvės principas. Sutarčių privalomumo principas. K 262 2010 ir 3k Silpnosios šalies gynimo principas. K 201 2008 , 3k 203 2007 , 3k str. Pateikia tam tikras galimas sutarčių rūšis. Vienašalės ir dvišalės sutartys. Sutarčių kvalifikacijas reikia skirti nuo sandorių. Yra realinės ir konsensualinės sutartys. Vienkartinio vykdymo ir tęstinio vykdymo sutartys. Rizikos sutartys ir ekvivalentines sutartis skirstomos pagal gaunamos naudos apibrėžtumą.


Egzamino darbas susidedantis iš 3 teorinių klausimų (lyginamieji, reikia palyginti arba atriboti vieną instituto nuo kito) ir uždavinio sprendimas. Spręsdami uždavinį reikia konkrečiai taikyti įstatymo normą.

Literatūra – studijų dalykų programa. Joje yra visi šaltiniai. Minimaliai arba realiai, tai CK, komentaras, tiek kiek jo yra parašyta, teismų praktika, turime būti susipažinę su nutartimis.

(sprendžiant uždavinį reikia žiūrėti ko yra klausiama ir atsakyti kas klausiama ir pagrįsti.)

Prievolė tai yra teisinis santykis. Jeigu prievolė yra teisinis santykis, jeigu santykis, tai visada būna tarp dviejų, tai prievolių santykiuose yra tarp skolininko ir kreditoriaus. Kreditorius tai tas, kuris turi reikalavimo teisę, o skolininkas bus tas asmuo, kuris santykyje turi pareigą. Prievolės santykis gali būti užtikrinamas, sankcijų taikymu.

Prievolė atsiranda arba iš sandorių, arba juridinių faktų. Prievolių dalyku gali būti tik tokie veiksmai, kurių nedraudžia įstatymas ir tie veiksmai neturi prieštarauti viešajai tvarkai arba gerai moralei.

Kas prieštarauja viešajai tvarkai arba gerai moralei. Vieša tvarka yra visuomenės rimties, saugumo būklės, asmenų gyvybės, sveikatos, nuosavybės, teisių ir laisvių, garbės ir orumo visuomenės ir valstybės interesai ir jų apsauga nuo neteisėto kėsinimosi. 3k-3-305/2011. 3k-3-57/2012.

Prievoliniai santykiai. Pirmas atsiradimo pagrindas yra sandoriai. 1. 63 str. Sandoris ne visuomet sukuria prievolinį teisinį santykį. Vienašaliai sandoriai Pvz. Testamentas, vekselis, viešo atlyginimo pažadėjimas, viešo konkurso paskelbimas, įgaliojimas. Dvišaliai sandoriai. Pvz. Iš esmės visi kiti sandoriai yra dvišaliai, išskyrus vieną sandorį, kai yra daugiašalis sandoris. (daugiašalis sandoris yra Jungtinė veikla). Reikia prisiminti, kad sutartys tai yra dviejų ir daugiau asmenų, susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisiniu santykius.

Požymiai. 1. Kvazi sutartis yra tik teisėtas veiksmas. 2. Kvazi sutartims paprastai nėra taikomi sandorio formos reikalavimai. Iš šito požymio seka, kad kvazi sutartinės prievolės atsiranda, nesvarbu kaip įforminti ir ar visai įforminti veiksmai yra jų atsiradimo priežastimi. 3. Kvazi sutartinės prievolės neretai atsiranda, kaip sutartinių ar deliktinių prievolių padarinys. Kvazi sutartis reguliuojančios teisės normos paprastai yra taikomos subsidiariai.

Įstatymai. Nemaža dalis prievolių atsiranda veikiant įstatymui. Šiuo atveju prievolei atsirasti nereikia prievolės šalių valios ar kokių nors kitų šalių veiksmų, ar papildomų juridinių faktų. Šiuo atveju įstatymas tiesiog nustato faktinę sudėtį. Asmenys įgyja tam tikras teises ir pareigas. (1.92 str.) Įstatymo pagrindu prievoliniai santykiai susiklosto radus radinį.

Prievolių atsiradimo pagrindai. Nustatyti prievolės atsiradimo pagrindą. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, gali būti taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai. Taip pat gali būti skirtingi pažeistų teisių gynimo būdai. Gali skirtis ir skiriasi kaltė ir jos įrodinėjimo tvarka. (deliktinėje civilinėje atsakomybėje gali būti atsakomybė be kaltės). Dar kalbant apie kaltę, reikia žinoti kaltės formas, tyčia ir neatsargumas. Tai baudžiamojoje teisėje, kaltės formos nulemia sankcijas, tuo tarpu civilinėje teisėje kaltės formos neturi jokios įtakos žalos atlyginimui, prievolė ir pareiga atlyginti žalą yra ta pačia apimtimi. Nuostoliai irgi gali būti skaičiuojami skirtingai. Pvz. Sutartinei civilinei atsakomybei, šalys gali iš karto susitarti žalos dydį, nusistato netesybas, arba nuostolius, kurie iš anksto žinomi, o deliktinėje atsakomybėje šalių nesieja santykiai, privalo atlyginti žalą kam ji yra padaryta ir kiek ji įvertinta. Deliktinei atsakomybei yra būdingas neturtinės žalos atlyginimas.

  • Teisė Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Deivydas
  • 20 puslapių (8180 žodžių)
  • Kolegija
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 58 KB
  • Civilinės teisės specialiosios dalies konspektas
    10 - 3 balsai (-ų)
Civilinės teisės specialiosios dalies konspektas . (2017 m. Rugsėjo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/civilines-teises-specialiosios-dalies-konspektas.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 20 d. 10:06