Civilinis kodeksas ir darbo kodeksas namų darbas


Teisės namų darbas. Įvadas. Atstovavimas civilinėje teisėje. Praktinė užduotis.


Civilinis kodeksas - civilinės teisės sąvadas, civilines teisines normas sisteminantis įstatymas.

Šis darbas parašytas remiantis Civilinio Kodekso III dalimi – atstovavimą reglamentuojančiais CK straipsniais bei Darbo Kodekso XII skyriaus 4 skirsnio straipsniais. Darbo tikslas - aptarti pagrindines atstovavimo sąvokas, svarbiausias atstovavimo ir atstovo funkcijas, įgaliojimo svarbą bei susipažinti su įstatymais, išmokti pritaikyti juos gyvenimiškose situacijose. Darbo uždaviniai:

1) išanalizuoti atstovavimo civilinėje teisėje sampratą, rūšis ir reikšmę;

2) išanalizuoti įgaliojimo sąvoką, jo svarbą;

3) pritaikyti sukauptas žinias duotai situacijai.

Pagrindinis literatūros šaltiniai – Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas ir jo komentarai bei Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksas

CK 2.132 str. Sandorių sudarymas per atstovus

Vartotojiškas (dar kitaip vadinamas buitiniu atstovavimu)

2.176 straipsnis. Prokūros samprata

Prokūra gali būti nereikalinga, kai atstovaujamasis gali pavesti savo darbuotojams atlikti veiksmus, atitinkamoje verslo srityje pripažįstamus kasdieniais ir įprastiniais, neišduodamas prokūros. Taip pat preziumuojama, kad darbuotojai, dirbantys parduotuvėje ar sandėlyje, turi teisę parduoti, išduoti ar priimti prekes, taip pat priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės be specialaus įgaliojimo. Šie darbuotojai, pasirašydami atstovaujamojo vardu dokumentus, privalo nurodyti savo pareigas, vardą, pavardę ir savo įgaliojimus. CK 2.178str. apibrėžia prokūros formą, numato, jog ji gali būti pasirašyta raštu ir išduota asmens, turinčio teisę išduoti prokūras. Privalo būti įregistruota Lietuvos Respubliks numatyta teisės aktų tvarka. Prokūra įsigalioja nuo jos išdavimo momento. Santykiuose tarp prokūristo ir trečiųjų asmenų, ji įsigalioja nuo jos įregistravimo momento.CK 2.184str. numato prokūros pasibaigimo pagrindus.

2. Išspręskite situaciją: V. M. dirbo buhaltere UAB “Vitara” pagal terminuotą darbo sutartį. Savaitę prieš pasibaigiant darbo sutarties terminui darbdavys informavo darbuotoją, kad ketina ją atleisti. Ši kitą dieną susirgo. Pasibaigus darbo sutarties terminui, darbdavys buhalterę atleido termino pasibaigimo dieną. Atleista darbuotoja kreipėsi į teismą su prašymu pripa-inti atleidimą iš darbo neteisėtu, nes buvo atleista nedarbingumo laikotarpiu.

Apibūdinkite terminuotą darbo sutartį. Ar teisėtai pasielgė darbdavys atleisdamas darbuotoją? Jei ne, tai kaip darbdavys turėjo pasielgti, norėdamas nutraukti darbo sutartį ir nepažeisti galiojančių teisės aktų. Atsakymą pagrįskite.

Pagal pateiktą situaciją matome, jog ginčas kilo dėl to, jog V.M. dirbanti buhaltere įmonėje UAB „Vitara“ pagal terminuotą darbo sutartį, besibaigiant numatytam darbo sutarties terminui, darbdavys buhalterę informavo apie ketinimą ją atleisi. Minėta darbuotoja susirgo ir pasibaigus darbo sutarties terminui darbdavys buhalterę atleido termino pasibaigimo dieną, kuomet jai buvo nustatytas nedarbingumo laikotarpis. Prieš pradedant nagrinėti šią situaciją, būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 131 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kuriais atvejais draudžiama nutraukti darbo sutartį su darbuotoju ir kas yra terminuota darbo sutartis. Darbo kodekse 129str. nustatyta, kad :

Iki DK įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 29, 36 straipsniuose buvo įtvirtintos analogiškos nuostatos:

  • Teisė Namų darbai
  • 2015 m.
  • 15 puslapių (3456 žodžiai)
  • Teisės namų darbai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Civilinis kodeksas ir darbo kodeksas namų darbas
    10 - 4 balsai (-ų)
Civilinis kodeksas ir darbo kodeksas namų darbas. (2015 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/civilinis-kodeksas-ir-darbo-kodeksas-namu-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:49