Civilinis procesas


Civilinio proceso teises konspektai. Civilinio proceso samprata. Civilinio proceso samprata ir esmė, skirtumas nuo civilinio proceso teisės. Civilinis procesa konspektas. Civilinio proceso modeliai ir jų esmė.. Civilinio proceso konspektas. Civilinio proceso teises modeliai. Civilinio proceso modeliai. Civilinio proceso modeliai ir jų esmė. Civilinio proceso raida.

Teisės konspektas. Civilinis procesas ir kitos subjektinių teisių ir interesų gynimo bei ginčų sprendimo formos. Teisė į teisminę gynybą, kaip viena pagrindinių asmens teisių. Teisė į teisminę gynybą lietuvos respublikos konstitucijoje ir kituose teisės šaltiniuose. Civilinio proceso teisės funkcijos ir uždaviniai. Civilinio proceso teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų. Civilinio proceso teisės dalykas. Civilinio proceso teisės metodas. Civilinio proceso teisės sąvoka ir sistema. Civilinio proceso samprata ir esmė, skirtumas nuo civilinio proceso teisės. Civilinio proceso modeliai ir jų esmė. Civilinio proceso modelis lietuvos civilinio proceso teisėje. Civilinio proceso teisės mokslas. Civilinio proceso teisės raida lietuvoje. Šiuolaikinės civilinio proceso teisės ir jos doktrinos raidos tendencijos. Šaltinių samprata. Cp šaltinių sistema ir klasifikacija. Cp teisės vienodinimas. Cp teisės normos. Teisės normų galiojimas. Teisės ir įstatymų analogija. Civilinio proceso teisės principai. Civilinio proceso teisės principų samprata ir sistema. Teisingumą vykdo tik teismas. Civiliniai procesiniai santykiai. Civilinių procesinių santykių dalyviai. Civilinis procesinis veiksnumas. Teismas. Teismo sudėtis. Teisėjų ir kt. Dalyvių nušalinimas. Civilinio proceso šalys. Tretieji ir kt. Asmenys cp. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese.


CPT – kodifikuota teisės šaka. CPK yra padalytas į 7 d. Kiekviena d skirstoma į skyrius, o šie – į skirsnius. 2 sistemos dalys - bendroji ir ypatingoji.

Ypatingoji: reguliuoja stadijas, supaprastintą P, t.p. tam tikrų kategorijų civ. bylų ir ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus.

1.8. Civilinio proceso samprata ir esmė, skirtumas nuo civilinio proceso teisės.

CP sąvoka apibrėžtina kaip t.t. teismo, civ. bylos (ginčo) šalių, kt. byloje dalyvaujančių asmenų ir proc. Dalyvių procesinių veiksmų sistema konkrečiam tikslui pasiekti – ginčui dėl teisės išspręsti. Sąvoka CP nėra vienareikšmė. CP sąvoka vartojama kaip CPT sąvokos ir kaip CPT doktrinos sinonimas. Nėra vienos nuomonės dėl sąvokos CP turinio arba apimties. Pvz., kai kurie autoriai CP supranta dvejopai – siaurai ir plačiai. Siaurai - CP pripažįstamas tik teismo procesas. Plačiai CP jie supranta kaip visus subjektinių teisų gynybos ir apsaugos būdus, išskyrus baudžiamąjį ir administracinė procesus. Tokiu atveju į CP sampratą įtraukiamas ir arbitražo P, ir notariato veikla, ir kt. privatinės t gynybos, apsaugos ir ginčų sprendimo būdai.

Naujasis CPK buvo parengtas vadovaujantis socialiojo CP m-klos idėjomis. Įgyvendintos idėjos CPK:

Teisena – tai speciali civ. bylų nagrinėjimo tvarka, taikoma vienodos materialiosios teisinės prigimties civ. bylų visumai.

1) Civ.b. iškėlimas – atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas – iškelti civ. bylą: teismui paduodamas pareiškimas, teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, šalinami pareiškino trūkumai).

P stadijos yra 1) būtinosios, privalomosios (neišvengiamos nagrinėjant kiekvieną bylą) ir 2) fakultatyvinės (konkrečioje byloje jos gali būti arba jų gali nebūti).

Kitas CP teisės šaltinis – CPK, priimtas 2002 02 28 ir įsigaliojęs 2003 01 01. CPK 1 str. antroje dalyje įtvirtint taisyklė, nustatanti CPK pirmumą, palyginti su kitais įstatymais, išskyrus kai pačiame kodekse nurodyta kitaip.

Ne mažiau svarbios ir daugiašalės tarptautinės sutartys, kurias Lietuva yra ratifikavusi.

Teismų praktika yra tam tikrų taisyklių, suformuluotų teismams aiškinant teisę, visuma.

CP teisėje papročiai nepripažįstami teisės šaltiniais, nes civilinių bylų nagrinėjimo ir sprendimo tvarką detaliai reglamentuoja teisės normos. Atsiradusi spraga užpildoma taikant įstatymo ir teisės analogiją, o ne papročius.

Teisės vienodinimo rezultatai įforminami įvairiais būdais: pasirašoma tarptautinė konvencija, dvišalė tarptautinė sutartis, priimamas pavyzdinis įstatymas, parengiama rekomendacija ir pan.

Teisės norma – elgesio taisyklė, nustatanti tam tikrą asmens elgesio standartą ir įtvirtinant asmens subjektines teises ir pareigas.

specialiosios (tikomos tik kuriai nors vienai proceso stadijai ar teisenai)

įgaliojamąsias (suteikia tam tikras procesines teises, galimybę atlikti procesinius veiksmus)

LR taikomos proceso stadijų ir proceso veiksmų teorijos, pagal kurias kiekvienai stadijai ar procesiniam veiksmui, reikalinga taikyti tuo metu galiojančius teisės aktus, t.y. viena procesinė stadija pradedama nagrinėti pagal vieną teisės aktą ir pagal jį baigiama, jei tuo metu atsiranda nauja teisės norma.

T. principai – svarbiausi t-ės esmės konkretėjimo reiškimosi būdai adba pgr. Idėjos, vertybės, orientacijos, kurios nurodo, kaip konkrečiomis t normomis t.b reguliuojami žm-ių santykiai. (Vaišvila)

CPT principai- pgr. Nuostatos, įvertintos pgr. T-ės normose, kurios išreiškia proceso esmę ir yra viso T-ės šakos plėtros bazė.

Principas g.b tiek faktinis, tiek teisinis. Faktinis pr. Tampa teisiniu tuomet, kai jo esmė, turinys įtvirtinami konkrečioje normoje.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 13 puslapių (10111 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 53 KB
  • Civilinis procesas
    8 - 2 balsai (-ų)
Civilinis procesas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/civilinis-procesas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 04:27