Civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme lyginamoji analizė


Prašymo šablonas nagrineti byla nedalyvaujant. Baudziamojo teisminio nagrinejimo pirmosios stadijos reiksme.

Teisės praktikos ataskaita. Įvadas. Mokslinės literatūros analizė. Bylų nagrinėjimo bendra teismo tvarka. Kreipimąsi į teismą sąlygos. Nagrinėjamų bylų tvarka. Nagrinėjamų bylų veikimas teisme. Nagrinėjamų bylų vieta. Nagrinėjamų bylų baigtis. Civilinės bylos nagrinėjimas teisme. Nagrinėjimo teismo posėdyje formos. Teismo posėdžių skyrimas ir vieta. Civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdyje rašytine bei žodine forma Žodinė proceso tvarka. Sustabdymo rūšys. Bylos sustabdymo terminai, padariniai. Bylos atnaujinimas. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme. Bylų procesas pirmosios instancijos teisme struktūra, bylos nagrinėjimas bylos nagrinėjinėjimas teisme,nutraukimas ir atidėjimas. Nuosprendžio įvykdymas, baudžiamosios bylos atnaujinimas. Civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas teisme, skirtumai ir panašumai. Tyrimo dizainas. Tyrimo eigos pristatymas. Telšių apylinkės teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų analizė. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedas.


Aptarti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadijas, funkcijas, proceso tipus, bylų proceso pirmosios instancijos teisme, reikšmę ,sąvoka, struktūrą ,bylos nagrinėjimo teisme bendrasias sąlygas, šios bylos nagrinėjinėjimą,nuosprendžio įvykdymą, baudžiamosios bylos atnaujinimą.

Išsiaiškinti baudžiamosio ir civilinės bylos skirtumus bei panašumus.

Šį darbą sudaro keturios dalys, sudarytos iš poskyrių. Taip pat šis darbas apima įvadą, išvadas, literatūros sąrašą ,rekomendacijas bei priedus.

Nagrinėjamų bylų veikimas teisme

Nagrinėjamų bylų vieta

Civilinės bylos nagrinėjimo teisme stadijos reikšmė, taip pat šios bylos nagrinėjimo teismo posėdyje formos . Teismo posėdžių skyrimo vieta.

Civilinės bylos nagrinėjimo teisme yra trečioji civilinio proceso stadija. Civilinę bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje ištiriami visi byloje surinkti įrodymai.

Taigi civilinės bylos nagrinėjimo teisme stadijos uždaviniai laikoma:

suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybę remiantis teismo ištirtais įrodymais išsakyti savo nuomonę dėl ginčo teisinių santykių ir pasiūlyti savo ginčo sprendimo variantą. (CPK 252-254 str.)

Įvertinti byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus teismo sprendimų priėmimo kambaryje (CPK 185 str)

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje, pirmosiose civilinio proceso stadijose pateikti ir surinkti įrodymai tik ištiriami ir įvertinami, o naujų įrodymų pateikti šioje stadijoje paprastai nėra galima, išskyrus CPK išimtis. Antrojoje civilinio proceso . stadijoje įrodymai netiriami ir nevertinami, tik galutinai išaiškinamas šalių reikalavimų bei atsikirtimų pobūdis ir turinys, nustatomas įrodinėjimo dalykas byloje , pateikiami ar surenkami įrodymai, išsiaiškinama galimybė sudaryti taikos sutartį ar sutaikyti šalis. Trečiojoje – civilinės bylos teisminio nagrinėjimo-stadijoje realizuojami visi pagrindiniai civilinio proceso principai. Ši stadija užbaigiama byloje priimant pagrindinį dokumentą- pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Atsižvelgiant į tai, ši stadija laikytina pagrindine stadija, nes teisėtu ir pagrįstu sprendimu, kuriuo tinkamai pritaikomi įstatymai, išsprendžiamas teisių ir pareigų klausimas, apginamas pažeistos ar nuginčijamos asmenų teisės ir teisėti interesai, atkuriama teisinė šalių taika, taigi yra įgyvendinami pagrindiniai civilinio proceso tikslai CPK 2 str.

Bylos teisminio nagrinėjimo forma yra teismo posėdis. Taigi teisminio bylos nagrinėjimo sąvoka yra, palyginti su teismo posėdžio sąvoka, platesnė , nes teisminis nagrinėjimas yra tęstinė civilinio proceso stadija, o teismo posėdis – tik šios stadijos dalis. Jos sutampa, jei byla išnagrinėjama vieno posėdžio metu.

Yra numatytos dvi teismo posėdžių formos:

Rašytinis bylos nagrinėjimas teismo posėdyje.

Pirmosios instancijos teisme galioja bendras žodinio bylos nagrinėjo principas (CPK 15, 235 str.), pagal kurį visos bylos pirmojoje instancijoje nagrinėjamos šiuo būdu, t.y. laikantis žodiškumo principo, išskyrus įst. numatytus atvejus. Žodinio bylos nagrinėjimo atveju šalys kviečiamos į viešą teismo posėdy ir visi įrodymai ištiriami laikantis šio principo. Visi proceso dalyviai savo paaiškinimus ir parodymus pateikia žodžiu, bylą nagrinėjant kylantys klausimai išsprendžiami taip pat žodžiu pareiškiamu prašymai, nušalinimai ir .t. t. Teismo posėdis žodinio proceso tvarka yra viešas, ir jame gali dalyvauti visi asmenys, išskyrus CPK numatytas išimtis.

Rašytiniame procese byla nagrinėjama ir teismo sprendimas priimamas byloje surinktos medžiagos pagrindu. Įstatymas numato, kad į rašytinį procesą šalys nėra kviečiamos ir jame nedalyvauja, tačiau jos pranešimais informuojamos apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka teismo posėdis nėra viešas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rašytinis procesas galimas tik įstatymo nurodytais atvejais. Vadinasi, jeigu įstatymas nenumato kokia forma turi būti nagrinėjama byla, turi būti žodinis bylos nagrinėjimas.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teisme vyrauja žodinio bylos nagrinėjimo principas, tačiau CPK nustato nemažai išimčių, kai byla šioje instancijoje gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Ši teisės norma suteikia šalims teisę pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvių galimybių ( rašytine ar žodine tvarka), jiems nedalyvaujant. Dėl bylos nagrinėjimo rašytine tvarka teismas priima nutartį. Sutikimas gali būti atšauktas tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeičia šalies procesinė padėtis ( netinkama šalia pakeičiama tinkama, tretysis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų tampa bylos šalimi, arba byloje pareiškiamas priešieškinis, dėl kurio keičiasi iš esmės tiek ieškovo, tiek atsakovo procesinė padėtis.). Siekiant apsaugoti sutikimą davusių šalių teises į žodinį bylos išnagrinėjimą, joms teismo posėdyje dalyvaujant tiesiogiai, įst. nustato sutikimo galiojimo terminą – 3 mėn. Jei nė viena šalis neprieštarauja, rašytinio proceso tvarka teismas turi teisę išnagrinėti bylas dėl nedidelių sumų priteisimo. Bylose dėl nedidelių sumų priteisimo spręsti dėl proceso formos t.y. žodinio ar rašytinio bylos nagrinėjimo, yra teismo teisė, tačiau jei yra bent vienas prašymas nagrinėti žodine tvarka- nagrinėjama žodžiu. CPK 441 str. Šios kategorijos bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginės ir rezoliucinės dalys, taip pat trumpai išdėstyti sprendimo motyvai CPK 411 str.

  • Teisė Praktikos ataskaitos
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 42 puslapiai (8727 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės praktikos ataskaitos
  • Microsoft Word 137 KB
  • Civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme lyginamoji analizė
    10 - 9 balsai (-ų)
Civilinių ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme lyginamoji analizė. (2015 m. Gegužės 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/civiliniu-ir-baudziamuju-bylu-nagrinejimo-teisme-lyginamoji-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 11:58