Cukrinių runkelių auginimo technologija


Žemės ūkio kursinis darbas.

Įvadas. Augalo biologinės savybės ir morfologiniai ypatumai. Veislių parinkimas ir aptarimas. Derliaus dydžio ir jo kokybės parametrų prognozavimas. Tręšimo ypatumai. Organinės trąšos. Trąšų normos. Tręšimo laikas. Vieta sėjomainoje ir priešsėlių parinkimas. Dirvožemių paruošimas sėjai. Pagrindinis dirvožemio dirbimas. Priešsėjinis žemės dirbimas. Sėklos ir sėja. Sėjos laiko nustatymas. Sėjos būdų parinkimas. Piktžolių, ligų ir kenkėjų naikinimas. Cukrinių runkelių nuėmimas. Cukrinių runkelių sandėliavimas. Tręšimo planas. Išvados. Literatūra.


Sarton - derlingiausia 2013 m. Rumokų bandymų stotyje; maksimali baltojo cukraus išeiga; tolygus ir greitas sudygimas; puikus pasėlio tankumas; vidutiniam ir vėlyvam kasimui...

Hendrix - ankstyvam kasimui; stabilus ir didelis cukraus derlius; pakanti ligoms, pigesnė priežiūra; statūs lapai, puiki derliaus nuėmimo kokybė...

Barents - viena cukringiausių 2013 m. bandymuose; švari, glotni šaknis, lengvas iškasimas; tinkanti auginti sunkiuose dirvožemiuose; nereikli auginimo sąlygoms; mažiausi nuostoliai derliaus nuėmimo metu...

Berny - anksti sukaupianti cukrų veislė; didelė dygimo energija; tolygus sudygimas; pakanti nepalankioms meteorologinėms sąlygoms; tinka ankstyvam kasimui...

Charly - tolerantiška nematodams; glotni šaknis, lengvas iškasimas; aukšta cukraus poliarizacija; mažas alfa-amino azoto kiekis...

Jonas - didžiausias cukringumas 2013 m. bandymuose (18,62%, Pasvalio AVTS); didelis cukraus išeigos koeficientas; pakanti nepalankioms meteorologinėms sąlygoms; tinka ankstyvam kasimui...

Kad cukriniai runkeliai normaliai augtų ir vystytųsi reikia, kad jie gautų tinkamo santykio maisto medžiagų. Bandymais nustatyta, kad duodant 10 kg azoto, reikia duoti fosforo apie 7-8 kg, o kalio - apie 13-14 kg. Tačiau toks šių maisto medžiagų santykis tinkamas vlenodo turtingumo lygio tiek azotu, tiek fosforu, tiek kaliu dirvožemiuose auginamiems runkeliams tręšti. Jei dirvožemyje vieno maistinio elemento bus daugiau, o kito mažai jų santykis gali svyruoti plačiose ribose.

Tikslesniam trąšų normų nustatymui bei detalaus tręšimo plano sudarymui reikalinga kas 5-6 metai ištirti kiek armenyje yra humuso (organinės medžiagos), augalams prieinamo fosforo ir kalio, kiek yra pagrindinių mikroelementų, koks dirvožemio rūgštingumas. Azoto atsargos dirvožemyje dėl išplovimo, azotofiksacijos, denitrifikacijos priklausomai nuo meteorologinių ir kitokių sąlygų labai pasikeičia. Norint racionaliau azotą dozuoti, prieš pagrindinį tręšimą reikia nustatyti kiek amoniako ir nitratų formoje jo yra ne tik armenyje, bet ir poarmeniniame sluoksnyje (iki 40 cm).

Tręšimo laikas priklauso nuo trąšų savybių jų tirpstamumo, sąveikos su dirvožemiu, išplovimo nuostolių ir kt. Azoto trąšos greit tirpsta, greit veikia, todėl jos geriausiai veikia išbertos prieš cukrinių runkelių sėją. Didesnes negu I 10 kg/ha azoto normas reikia išberti per du kartus: prieš sėją 75 skirtos normos, likusią dalį normos 4-6 lapų tarpsnyje.

Populiariausi gamyboje cukrinių runkelių priešsėliai yra žiemkenčiai, nes po jų nuėmimo dirvos būna mažiau piktžolėtos Ir lieka nemaža laiko kovai su jomis, dirvų skutimui bei patręšimui mėšlu. kalčlus, sudaręs atitinkamai 28,8; 34,8; 45,4 ir 53,0%. Neganato, didelis cukrinių runkelių plotas sėjomainoje labai mažina humuso kiekį dirvoje, tad norlntišlalkytiteigjamąjo balansą, sėjomainoje reikia turėti daugiamečių žolių, užarti šiaudus ar net žaliajai trąšai auginti sideratus. Dėl nematodu pavojaus vengtina cukrinių runkelių sėjomainoje (ypač su trumpa rotacija) auginti rapsus ir kitus kryžmažiedžius augalus.

Dirvos ruošimo pagrindas - efektyvus daugiamečių piktžolių išnaikinimas ir kokybiškas rudeninis arimas. Žemę cukrinių runkelių auginimui reikia ruošti taip, kad ji būtų puri ir nepiktžolėta. Auginant runkelius po žiemkenčių, piktžoles reikia pradėti naikinti dar prieš žieminių javų pjūti. Tam tikslui geriausiai naudoti herbicidus Roundup Blo 3,0 I/ha arba Roundup 3,0-4,0 I/ha. Herbicidai purškiami 3 savaitės prieš žiemkenčių derliaus nuėmimą. Po pjūties žiemkenčių šiaudus reikia kruopščiai nurinkti arba susmulkinus tolygiai paskleisti. Po to dirvos ariamos plūgais su priešplūgiais ar kamparaižiais. Kuo sunkesnė dirva, tuo ariama anksčiau, o kuo greičiau užmirkstanti, tuo - vėliau ir kaip galima banguočiau. Arimo vagos turi būti tiesios, vienodo pločio ir aukščio, augalų likučiai ir organinės trąšos gerai užartos, t.y., jos turi būti pasiskleidę per visą dirbamos žemės sluoksnj, o ne sudarę ištisinį sluoksnį vagos dugne, trukdant kapiliariniam procesui. Nustatyta, kad cukriniai runkeliai lengvo priemolio dirvoje geriausiai auga ir gaunamas pastoviausias jų derlius, kai dirva skutama, ariama, akėjama arba skutama, jeigu relkia, lyginama ir ariama. Po paskutinio dirbimo išlyginta dirva pavasarį ilgiau džiūsta ir 2-4 dienomis vėliau tenka pradėti ją dirbti. Taip rudenį suarus dirvas, daug lengviau jas ruošti pavasarį.

Cukrinių runkelių auginimo technologija. (2016 m. Balandžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/cukriniu-runkeliu-auginimo-technologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:30