Dabarties filosofija - XX a. filosofija konspektas


Filosofijos konspektas.

Autentiškai egzistencijai būdinga. Neautentiškai egzistencijai būdinga. Hermeneutika - supratimo meno mokslas. Konkrečios visuomenės istorinės situacijos. Hermeneutinis ratas Gadameris. “ Kalba kalba ” – Heideggeris. Ontologinė ir loginė tiesa. Tiesos pažinimo galimumas. Tiesa ir klaida. Gėris kaip natūralaus siekimo objektas. Gėris kaip atitikimas savo tikslui. Erdvė ir laikas Kantas. Kūnas kaip organizmas. Mechanistinė Būties samprata. Būtis kaip organizmas. Potencija ir Aktas. Substancija ir akcidencija. Materija ir forma. Būtis ir esmė. Ontologinės perskyros pagal Tomą Akvinietį. Aristotelio priežastingumo teorija. “ Daiktas savaime ” noumenas. Teorinis ir praktinis protas. Kanto praktinė filosofija. Praktinis protas = sąžinė. Sąžinė ir laisvė. Sielos nemirtingumo idėja. Antženklinis kalbos pobūdis. Visuomenė , kurioje esu.


svarbiausios mokyklos, palaikančios ankstesnes filosofines tradicijas: neokantizmas(filo. kryptis, plėtojusi I. Kanto idėjas; ) ir neotomizmas(oficiali dabartinės katalikybės filo. doktrina), neopozityvizmas ir neomarksizmas(būdinga: Antropologinis posūkis, Kritika, Demokratizacija, Technologijos kritika, Revoliucingumas)

Austrai F. Brentanas (18, 19a.) –pirmtakas. o E. Husserlis (18, 19a) padėjo pagrindus visai tolesnei raidai.

E. Husserlis, M. Scheleris, M.Geigeris, N. Hartmannas, A.Pfenderis, D. V. Hildebrandas, O.Beckeris, M. Heideggeris, E. Stein, R. Ingardenas, H. G. Gadameris, J. P.Sartre, E. Levinas, E. Finkas, M.Merleau-Ponty, P. Ricoerur H.Reiner, L. Landgrebe ir kt.

Fenomenologija yra mokslas apie fenomenus.( reiškinys galintis įvykti panaudojus žmonių patirtį ir žinias)

Fenomenas - visa tai, ką aptinkame patyrime. Galima ištirti išorinius daiktus (namai, medžiai, automobiliai), ir vidinius patyrimus, kuriuos refleksijos būdu suvokiame kas vyksta "mumyse" (norai, baimės, pojūčiai, siekimai). Tai, kas fenomenuose reiškiasi, nėra tik jusliška. juslume glūdi ir nejusliniai dalykai.

Egzistencializmui priskiriami šie mąstytojai: S.Kierkegaardas, K. Jaspersas, F.Nietzcshe, G.Marcelis, M. Heideggeris, J. P. Sartre, P. Wust, A. Camus.

Žmogus gali reflektuoti(susikaupus mąstyti) kasdienį patyrimą, iš kurio kyla filosofija. Jis iš esmės turi dvi galimybes:

Laisvė, pasirinkimas, kūno svarba, intersubjektyvumas (savojo Aš supratimas per Kito egzistavimą), buvimas drauge, pasauliškumas, istoriškumas, buvimas mirties-link, lytiškumas, baimė, gėda, turėjimas, tikėjimas, absurdas, viltis ir pan.

Šiandien hermeneutika apima: tekstų, teorijų, įvykių, dalykų aplinkybių ir kt. interpretavimą, aiškinimą ir supratimą. Kilo is Šv. Rašto.

Moderniosios hermeneutikos pirmtakai buvo F. E. D. Schleiermacheris (18.19a) ir W. Dilthey (19.20a.).

Individualaus supratimo. Tai reiškia, kad mano supratimas yra sąlygojamas mano kilmės ir mano gyvenimo istorijos.

Konkrečios visuomenės istorinės situacijos. Tai reiškia, kad mano supratimas yra sąlygojamas epochos, kurioje gyvenu, kultūros, rasės, tradicijos ir kitų dalykų, kurie mane supa ir suteikia mano gyvenimui tam tikrą ritmą ir spalvą.

Išankstinis supratimas panašus į ratą. Rato įvaizdį turi tautologija (kai sakoma tas pat per tą patį, pvz., šešios žąsys su šešiais žąsyčiais), kai norime ką nors įrodyti ir imame kaip prielaidą jau žinomą dalyką, pvz, du kart du yra keturi. Pagal Gadamerį, uždaro rato įvaizdis supratimui yra būtinas, nes niekas neprasideda nuo nieko: mes nesuprantame to, ko nesuprantame (pavyzdys – prietarai), tačiau tai reiškia, kad tie dalykai yra mumyse. Hermeneutinis ratas esmė: žmogus sąmoningai supranta tai, ką anksčiau žinojo ir suprato nesąmoningai.

Apima visas gimines bei rūšis, požymius, kurie bendri visiems be išimties daiktams (esiniams). Transcendentaliosios sąvokos gaunamos grynuoju mąstymu, proto įžvalga. Tai Būtybė (Būtis), kuri yra Vienis, Tiesa, Gėris ir Grožis

tai, kas nepaslėpta (gr. Aletheia) – nepaslėptis, atskleistis. Pasak Aristotelio, tiesa yra daikto atitikimas mąstymui. Tiesa yra intelektu ištiriamas dalykas. Daikto idėja, kurią turime prote, tiesiogiai ją atitinka. Todėl sakome: tikras auksas, tikra druska, tikras ąžuolas ir t.t. Mes jau anksčiau esame įgiję supratimą apie aukso, druskos, ąžuolo ir t.t. esmines savybes. Mes turime aptariamų daiktų idėjas savo prote. Taip daiktas atitinka mūsų mąstymą.

Ontologinė tiesa - atitinka mūsų teisingą sprendimą apie esantį prieš mus daiktą. Kai mūsų protas daiktą teisingai identifikuoja(idėjinis tipas), sakome, kad sprendimas atitinka tiesą ir jį laikome logiškai teisingu. Kai sprendimas neatitinka ontologinės tiesos - vadinama logine klaida.

  • Filosofija Konspektai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Lukas
  • 16 puslapių (5986 žodžiai)
  • Universitetas
  • Filosofijos konspektai
  • Microsoft Word 716 KB
  • Dabarties filosofija - XX a. filosofija konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Dabarties filosofija - XX a. filosofija konspektas . (2017 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/dabarties-filosofija-xx-a-filosofija-konspektas.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 17 d. 16:55