Dabartinės lietuvių kalbos leksikos kaita


Lietuviu kalbos kaita. Referatas. lituanista.

Lietuvių referatas. Įvadas. Mano referato tikslas aptarti ir susipažinti su naujažodžių radimosi priežastimis ir vartosena. Naujažodžių radimosi priežastys ir vartosena. Išvados. Mano referato tikslas aptarti ir susipažinti su naujažodžių radimosi priežastimis ir vartosena. Naujažodžių atsiradimas lemia vidinius kalbos pakitimus: persigrupuoja sinonimų eilės, persitvarko leksinės semantinės grupės ir laukai. Tikiuosi, kad šis referatas man suteiks daugiau žinių apie naujažodžių atsiradimą ir vartojimą. Tikiu, kad žinios pravers man tiek šiandienai, tiek rytojui. Ir bus naudingos mano, kaip būsimojo lituanisto, kelyje.


Kalbos priklausymas nuo visuomenės raidos ir jos pokyčių pastaruoju laikotarpiu yra akivaizdus. Politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo permainos lemia ir kalbos sistemos pokyčius, iš kurių bene labiausiai pastebimi tie, kurie susiję su žodyno pasipildymu naujais žodžiais. Naujažodžių atsiradimas lemia vidinius kalbos pakitimus: persigrupuoja sinonimų eilės, persitvarko leksinės semantinės grupės ir laukai.

Bet kuri gyva kalba nuolatos kinta. Ji gali kisti palengva, kalbantiesiems to nepastebint. Bet esti laikotarpių, kai kalba kinta daug sparčiau. Ypač tai pasakytina apie žodyną. Tokį metą išgyvena ir dabartinė lietuvių kalba. Kaip iš gausybės rago pilasi įvairiausi nauji žodžiai – internetas, tinklavietė, krakeris, įtinklinti, programišius, rambutanas, dangietis... Remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstynu, nustatyta, kad vien 1991 – 1996m. lietuvių kalboje radosi daugiau kaip 10 000 naujų žodžių.

Nauji žodžiai vadinami naujažodžiais arba neologizmais. Pagal atsiradimo kalboje būdą naujažodžiai skiriami į naujuosius skolinius, t.y iš kitų kalbų pasiskolintus žodžius, ir hibridinius bei savakilmius naujadarus, t.y naujai sudarytus žodžius, pavyzdžiui: hakeriauti, tinklažmogis. Dabartinėje lietuvių kalboje jų visų esama tikrai daug, tačiau skilinių vis dėlto yra kiek daugiau negu darinių. Beje, naujas realijas galima įvardinti ne tik pasiskolintais ar naujai padarytais žodžiais, bet ir suteikiant turimam žodžiui naują reikšmę. Pavyzdžiui pele dabar vadiname ne tik gyvūną, bet ir kompiuterio priedą, svečius galime kviesti užeiti ne tik į materialią, bet ir virtualią svetainę.

Priklausomai nuo jų kilmės, vieni naujažodžiai vadinami naujadarais, kiti – skoliniais. Tarpinę padėtį tarp savos kilmės žodžių ir skolinių užima hibridai, kurie dažniausiai apibrėžiami kaip „žodžiai, turintys kitų kalbų kilmės morfemų“. Kadangi didžioji dalis ateinančių į kalbą skolinių yra adaptuojami (t.y. pritaikomi prie kalbos fonetinės ir gramatinės sistemos) ir neišvengiamai gauna bent jau lietuviškas galūnes, tai lietuvių kalbos žodyno atžvilgiu tikslesnis būtų siūlymas hibridu laikyti žodį, kuriame yra sujungtos savos kilmės ir skolintų žodžių darybos priemonės (pamatiniai žodžiai, darybos afiksai).

  • Lietuvių kalba Referatai
  • 2011 m.
  • 9 puslapiai (1513 žodžių)
  • Lietuvių referatai
  • Microsoft Word 13 KB
  • Dabartinės lietuvių kalbos leksikos kaita
    9 - 3 balsai (-ų)
Dabartinės lietuvių kalbos leksikos kaita. (2011 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/dabartines-lietuviu-kalbos-leksikos-kaita.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:22