Daiktai, kaip civilines teisės objektai


Servitutas uzufruktas pateiktys. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Antraeiliai daiktai.

Teisės referatas. Įžanga. Daiktų sąvokos. Daiktų rūšys. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai. Pakeičiamieji ir nepakeičiamieji daiktai. Individualūs ir rūšies požymiais apibūdinti daiktai. Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktai. Dalieji ir nedalieji daiktai. Išimti iš apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neišimti iš apyvartos daiktai. Namų apyvokos daiktai. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Daiktų valdymo atsiradimas ir įgyvendinimas. Valdymo atsiradimas. Valdymo pabaiga. Nuosavybės teisė. Bendrosios nuosavybės teisės nuostatos. Savininkų teisių apsauga ir gynimas. Servitutas. Uzufruktas. Hipoteka. Įkeitimas. Išlaidos daiktui. Išvados. Naudota literatūra.


Teisių gynimas (o tuo pačiu daiktinių teisių gynimas) yra labai svarbus tiek teisine, tiek ir visuomenine prasme. Teisine prasme jis yra svarbus todėl, kad gynimo pagalba yra užtikrinamas teisės ( objektyviąja prasme) egzistavimas, normalus funkcionavimas, o svarbiausia teisių gynimo dėka pasiekiami tikslai, išsprendžiami uždaviniai, nulėmę teisės atsiradimą. Visuomenine prasme gynimas svarbus todėl, kad taip yra užtikrinamas visuomeninių santykių pastovumas, tų santykių dalyvių teisės bei pareigos ir pan. Teisių gynimo reikšmę ir prasmę parodo tai jog nesant teisių gynimui teisė pati savaime negalėtų egzistuoti ir nesugebėtų užtikrinti teisinių santykių dalyviams jų teisių bei pareigų įgyvendinimo.

Daiktinė teisė gali būti suprantama dviem prasmėmis – objektyviąja ir subjektyviąja. Objektyviąja prasme daiktinė teisė – tai normų visuma, kurios reguliuoja tokius tutinius santykius, kuriuose vieni asmenys yra įgalinti realizuoti savo teises daiktui – valdant jį, naudojantis juo bei disponuojant, o antrieji asmenys yra įpareigoti nepažeisti tos teisės, neatliekant jokių aktyvių veiksmų. Todėl dabartinis asmenų subjektyvių teisių skirstimas į daiktines ir prievolines teises remiasi tų teisių atsiradimo pagrindu – jei teisės atsiranda daiktinės teisės normų pagrindu, tai tokios teises bus daiktinės, o jei prievolinės teisės normų pagrindu – prievolinės teisės. Subjektyviąja prasme daiktinė teisė – tai asmens absoliuti teisė daiktui. Absoliutinis daiktinės teisės charakteris pasireiškia tuo, jog daiktinė teisė nukreipta prieš bet kurį asmenį, kuris privalo nepažeisti tos teisės. Tuo daiktinė teisė skiriasi nuo prievolinės teisės, kuri, būdama santykine teise, yra nukreipta prieš konkretų asmenį. Vadinasi, tik vienas daiktinės teisės subjektas yra konkretus asmuo – būtent daiktinės teisės turėtojas, o prievolinės teisės subjektai yra abu konkretūs, abu žinomi.

Daiktinei teisei yra būdingi dar du labai svarbūs požymiai, išskiriantys daiktines teises iš kitų teisių – tai sekimo teisė ir pranašumo teisė. Sekimo teisė reiškia, kad daiktinė teisė seka paskui daiktą, pereinant daiktui iš vienų asmenų kitiems. Pavyzdžiui, savininkas, netekęs daikto, turi teisę išsireikalauti jį iš svietimo neteisėto valdytojo. Tačiau reikia nepamiršti, jog kartiais ir prievolinėms teisėms taikoma sekimo teisė. Pranašumo teisės esmė tą, kad ji yra labiau privilegijuota prievolinių teisių, susijusių su tuo pačiu daikto, atžvilgiu, t.y.daiktinių bei prievolinių teisių kolizijos atveju pirmemibė teikiama daiktinėms teisėms. Pavyzdžiui, esant eilei kreditorių, pateikiančių ieškinį daiktui, pirmenibė suteikiama tam kreditoriui, kurio teisės buvo garantuotos užstatu ( hipoteka – nes hipoteka yra laikoma daiktinė teisė). Tačiau yra nemažai teisės sistemų, kuriose egzistuoja kai kurie privilegijoti prievoliniai reikalavimai. Pavyzdžiui, pagal Prancūzijos Civilinio Kodekso 2102 straipsnį, negavęs pinigų sumos už parduotą nekilnojamąjį turtą, turi reikalavimo pirmenibė prieš tą asmenį, kurio naudai tas nekilnojamasis turtas yra užstatytas.

Taip pat reikia būtinai paminėti dar vieną daiktinių teisių požymį, o kartu ir skirtumą nuo prievolinių teisių – tai yra, kad daiktinių teisių ratas ( sąrašas) yra uždaras, nustatomas tik įstatytu, kai tuo tarpu prievolinių teisių ratas priklauso nuo santykių dalyvių – jie gali sudarynėti tiek įstatymo numatytus, tiek ir nenumatytus sandorius, tačiau tik tokius, kurių pagrindų atsirandančios subjektynės teisės neprieštarauja normoms ir principams, galiojantiems šalies teisėje.

Minėtasis uždaras daiktinių ratas nėra universalus ir vienodas skirtingose teisinėse sistemose ar skirtingų šalių teisėje. Jis priklauso nuo daugelio aplinkybių – istorinių, tradicinių, paprotinių, socialinių, ekonominių, politinių, teisinių ir t.t.. Tačiau nepaisant tuo, yra viena daiktinė teisė, kuri yra universali ir pasireiškia bet kokioje teisinėje sistemoje – tai nuosavybės teisė. Ji yra centrinis daiktinės teisės institutas ir užima joje pagrindinę vietą.

  • Teisė Referatai
  • 2010 m.
  • 31 puslapis (7119 žodžių)
  • Universitetas
  • Teisės referatai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Daiktai, kaip civilines teisės objektai
    10 - 1 balsai (-ų)
Daiktai, kaip civilines teisės objektai. (2010 m. Spalio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/daiktai-kaip-civilines-teises-objektai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:42