Daiktinės teisės samprata


Teisės savarankiškas darbas. Daiktinės teisės. Bruožai. Daiktinės teisės principai. Nuosavybės teisė. Valdymas. Uzufruktas. Patikėjimo teisė, nuoma, užstatymas. Įkeitimas. Hipoteka.


Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse daiktinė teisė apibrėžiama kaip absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.Nurodomi tokie pagrindiniai šios teisės bruožai: absoliutumas, teisės sekimas paskui daiktą, pranašumas prievolinės teisės atžvilgiu, pirmumas.

Profesorius V. Mikelėnas nurodo, kad daiktinei teisei atsirasi paprastai pakanka vieno subjekto –šios teisės įgijėjo, kuris įgyja tiesioginę galimybę daryti poveikį daiktui. Šią aplinkybę, jo nuomone, puikiai atspindi ir pats terminas „daiktinė teisė“, kuris reiškia teisę, siejamą veikiau sudaiktu, o ne su konkrečiu asmeniu. Dėl to šis mokslininkasnurodo, jog šiuo atžvilgiu, daiktinės teisės yra žmogausteisinio santykio su daiktu forma, o prievolinės teisės yraasmens teisinio santykio suasmeniu forma. Tačiau yra ir manančių kitaip bei daiktinę teisę suprantančių ne kaip asmens santykį su daiktu, tačiau kaip asmens santykį su kitu asmeniu dėl daikto. Profesorius A. Vaišvila,pateikdamas bendruosius teisinio santykio požymius, nurodo, kad teisinissantykis yra ne techninis, tačiau visuomeninis. Tai reiškia,kad jis atsiranda ne tarp asmens ir daikto, o visada tik tarpžmonių dėl vertybių – daiktinių ar dvasinių įgijimo, naudojimo, disponavimo jomis ir jų apsaugos. Bet kokiu atveju daiktinį teisinį santykį aiškinant kaipsantykį tarp asmenų, pripažintina, kad tokius asmenis turi sieti tam tikros teisės ir pareigos. Taip ir yra, nes pagal tradicinį daiktinės teisės supratimą, daiktiniame santykyje egzistuoja daiktinės teisės turėtojo subjektinė teisė reikalauti,jog kiti asmenys susilaikytų nuo daiktinės teisės pažeidimo, o tie kiti asmenys turi pareigą susilaikyti nuo daiktinėsteisės pažeidimų. Taigi absoliutus daiktinės teisės pobūdis reiškia, kad asmens teisė į daiktą suponuoja visų aplinkinių asmenų pareigą netrukdyti turinčiam teisę asmeniui ja naudotis.

Daiktinės teisės samprata. (2015 m. Vasario 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/daiktines-teises-samprata.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:36