Dailės terapijos taikymas globos namuose gyvenantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams


Pedagogikos referatas.

Įvadas. Informacijos analizė. Projekto planas. Dailės terapijos patalpos įrengimas. Veiklos. Laukiami rezultatai. Literatūra.


Dailės terapijos samprata įvairių autorių yra apibrėžiama skirtingai. Vaitkevičienė (2008) rašo „Dailės terapija – meno terapijos metodas, kai pagrindiniais terapijos instrumentas naudojamos dailinės raiškos priemonės ir ryšys, užsimezgęs tarp kliento ir terapeuto“. Anot Kriukelienės (2009), „Dailės terapija – viena iš psichoterapinio veikimo krypčių, kur pacientas dailės priemonėmis išreiškia savo vidinį pasaulį“. Kučinskienė (2006) dailės terapiją apibūdina kaip būdą padėti klientams reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant. Tai gali būti efektyvus būdas išspręsti asmeninius emocinius konfliktus, būdas labiau save pažinti ir asmenybei bręsti.

Dailės terapijos seansus nuo kitų dailės užsiėmimų skiria specifiniai bruožai: teigiamas kūrybinio proceso poveikis, kūrybinė saviraiška, individualybės kūrybingumo ugdymas; gydymas; visuminis požiūris į žmogų; savarankiškumo ugdymas, savižina, savivertės kėlimas; vadovavimasis žmogaus vidiniais resursais, savigyda, savikūra; ugdymas (elgesio, mokymosi, raidos sutrikimai ir kt.); užimtumas (Kriukelienė, 2009).

Anot Kriukelienės (2009) dailės terapija jungia dailę, psichologiją ir psichoterapiją. Dailė yra estetinius jausmus keliančių tikrovės vaizdinių kūrimas. Psichoterapija yra psichologinių problemų turinčių žmonių gydymas. Iš pirmo žvilgsnio šios dvi disciplinos yra labai skirtingos ir sunku jose įžvelgti kažką bendro, tačiau, autorės teigimu, ir viena, ir kita yra susijusios su emociniais dalykais, abiejų sričių specialistams reikia jautrumo ir intuityvios nuovokos.

Anot Kriukelienės (2009), dažniausiai naudojami dailės terapijos metodai:

Per grupinius dailės terapijos susitikimus stengiamasi išmokti piešiniu ir žodžiu reikšti mintis, suvokti savo tikrąsias emocines būsenas ir jų priežastis, taip pat lavinti kūrybingumą ir bendravimą. Grupiniuose dailės terapijos susitikimuose turėtų būti ne daugiau 11–13 žmonių. Specialistas turi įvertinti tai, jog kiekviena grupė turi savo struktūrą, funkcionavimo ar elgesio būdą, yra tam tikrame raidos lygmenyje. Vertindamas grupės struktūrą, dailės terapeutas turėtų atskleisti tokius parametrus, kaip: ribos, grupės narių tarpusavio santykių schema ir saitai. Nustatant grupės ribas, svarbu žinoti, kas yra grupės nariai, kokią jie turi gyvenimo patirtį, poreikius, problemas bei siekius. Grupės narių įtraukimas į bendrą veiklą turi didžiausią reikšmę sprendžiant problemas ir priimant sprendimus. Labai svarbu mikroklimatas grupėje. Tinkamas mikroklimatas skatina ir užtikrina aktyvų jos narių dalyvavimą. Grupės bendravimo aplinka turi būti draugiška, palaikanti, priimanti ir atliepianti visų jos narių poreikius. Turi būti skatinama saviraiška ir inovacijos, pabrėžiamas priklausymas grupei ir pasitikėjimas vienų kitais (Marder, 2010).

  • Pedagogika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (1770 žodžių)
  • Universitetas
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 35 KB
  • Dailės terapijos taikymas globos namuose gyvenantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams
    10 - 9 balsai (-ų)
Dailės terapijos taikymas globos namuose gyvenantiems ikimokyklinio amžiaus vaikams. (2016 m. Kovo 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/dailes-terapijos-taikymas-globos-namuose-gyvenantiems-ikimokyklinio-amziaus-vaikams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:17