Dalykinė komunikacija Kinija


Sociologijos referatas.

Įvadas. Shannono ir weaverio modelio kritika. Shannono ir Weaverio modelių palyginimai su kitais modeliais. Kinija. Kinija kultūriniu aspektu. Kalba ir raštas. Senosios kinijos kultūriniai paveldai. Ekonomika. Dalykinis bendravimas. Dalykinio bendravimo ypatumai. Susitikimai. Derybos. Pagrindinės šventės, dovanos. Išvados. Literatūra.


Pasaulio šalys yra tuo skirtingos, jog kiekviena turi savitas kultūras, tačiau visas kultūras vienija tradicijos, papročiai ir bendravimo ypatumai. Kultūra yra žmogaus programinė įranga, o mūsų tikslas – pasiekti, kad skirtingos programos būtų tarpusavy suderintos. Nesiliauja stebinti tas, kad skirtingų kultūrų žmonės gali būti tokie panašūs, o gyvenantys vienoje kultūroje – tokie skirtingi. Taigi kultūra yra individualaus elgesio atspindys.

Tad būtina pažinti šalies, su kuria norima bendradarbiauti, kultūrą, žinoti etiketo taisykles, dalykinio bendravimo ypatumus. Tai padės ne vienoje gero ir sėkmingo bendradarbiavimo situacijoje ar versle, nes bendravimas ir derybos su japonais yra gana sudėtingi. Darbe japonai ypatingai didelę reikšmę teikia asmeniniams santykiams, jie labai gerbia savo privatumą, tačiau verslo reikalais jie yra labai visuomeniški.

Shannonas ir Weaveris yra komunikacijos mokslo pradininkai, sukūrę linijinį komunikacijos modelį. Jis yra vienas pirmiausių komunikacijos modelių pavyzdžių, kai komunikacija yra laikoma pranešimų perdavimu. Šis modelis padėjo pradą kitiems komunikacijos modeliams atsirasti.

Iš pirmo žvilgsnio modelio "veikimo" principas turi privalumų: tai paprastumas, tiesiškumas ir universalumas, tačiau turi ir trūkumų - techninės problemos, triukšmas; semantinės problemos ir efektyvumo problemos.

Technines problemas mokslininkams suprasti paprasčiau, nes jos primityvesnės, o perprasti perduodamų simbolių reikšmę (semantinės problemos) nėra itin lengva, kadangi veikia kultūriniai veiksniai. Komunikatoriai nevienodai supranta užkoduotą informaciją dėl skirtingų kultūrų objektų, taigi gerindami iškodavimą padidinsime semantinį tikslumą.

Išanalizavus komunikaciją galima pagerinti proceso tikslumą ir efektyvumą. Komunikacijos modelio šaltinis, savaime suprantama, yra žmogus, kuris priima sprendimus, kokį pranešimą siųsti. Šis pranešimas paverčiamas signalu ir siunčiamas imtuvui – žmogui, pranešimo gavėjui, kuris priima informaciją. Signalas yra garso bangos. Sklindant signalui be šaltinio valios gali atsirasti pašaliniai trikdžiai, kuriuos sukelia triukšmas. Pavyzdžiui, vienas iš triukšmo šaltinių gali būti durų girgždesys. Jis trukdo iškoduoti norimą signalą.

Shannono ir Weaverio komunikacijos modelis yra primityvus, bet universalus. Šį modelį galima pritaikyti įvairios informacijos perdavime: radijo ar televizijos transliacijoje, telefono ryšyje.

Newcombo modelis. Newcombas laužo tradiciją, suteikdamas modeliui naują, trikampio formą ir aiškindamas juo pirmiausiai asmeninę, arba socialinę komunikaciją. Iš esmės šis komunikacijos modelis yra skirtingos formos, nei kiti modeliai. Trikampio formos modelyje yra parodomi dviejų komunikatorių (A ir B) požiūriai į objektą (X). Šiame patobulintame modelyje daugiausia dėmesio skiriama komunikacijai visuomenėje ir socialiniams santykiams. Mums reikalinga tinkama informacija apie mūsų socialinę aplinką, tam, kad žinotume, kaip į ją reaguoti, ir reaguodami nustatytume veiksnius, bendrus mūsų amžiaus grupės, subkultūros ar kultūros nariams.

Po keturių metų šį Newcombo modelį patobulino Westley`s ir McLeanas. Jie padarė du esminius pakeitimus: įvedė dar vieną naują elementą C, kuris atlieka redagavimo ir komunikacinę funkciją - sprendžia, ką ir kaip perduoti. Jie taip pat pradėjo tiesinti modelį, ir jis pamažu įgavo linijinę, į procesą orientuotą formą. Westley`s ir McLeano modelis taikomas masinei komunikacijai, kuri grindžiama socialine informacija.

Japonai turi savitą požiūrį į dalykinių kontaktų užmezgimą. Pirmenybę jie teikia asmeniniams kontaktams, o ne laiškams ar telefoniniam pokalbiui. Tačiau asmeninis kontaktavimas vyksta per trečiąjį asmenį – tarpininką, kuris yra pakankamai gerai žinomas abiem pusėm. Geriausias būdas – rasti (bendrą pažįstamą ar draugą), kuris pristatytų galimiems klientams, garantuotų jūsų gerą vardą ir patikintų apie verslo išmanymą. Apskritai jis dažniausiai vengia susitikti su nepažįstamu asmeniu, kol koks nors pažįstamas (paprastai irgi japonas) jo nepristato. Dažnai tarpininkas ne tik pristatinėja, bet ir padeda derėtis iki sutarties sudarymo (kartais ir vėliau). Japonijoje tarpininko pagalba ypač reikalinga atsiradus įtampai ar nemalonumams. Japonams daug svarbiau išlaikyti darną ir išvengti sutrikimų, negu pasiekti didesnių realizacijos ar pelno rodiklių. Tai dar nereiškia, jog jiems nerūpi, ar sutartis bus pelninga. Paprasčiausiai to pasiekti jie linkę išlaikydami darną. Japonas dalykiškai nebendradarbiaus tol, kol nesusidarys pilno vaizdo apie jūsų etiką ir ketinimus.

  • Sociologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4770 žodžių)
  • Kolegija
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 93 KB
  • Dalykinė komunikacija Kinija
    10 - 2 balsai (-ų)
Dalykinė komunikacija Kinija. (2016 m. Vasario 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/dalykine-komunikacija-kinija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 18:40