Darbas ir jo reikšmė. Požiūrio į darbą kitimas. Užimtumas


Darbo reiksme. Darbas kaip pilnavertiskumo saltinis. Darbo reiksme zmogui. Darbo reiksme zmogaus gyvenime. Zmogaus poziuris i darba. Poziuris i darba. Darbo reikšmę rašinys. Pilnavertiskumas darbas. Uzimtumas ir jo problemos. Užimtumo reikšmė.

Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Darbo rinkos atsiradimas. Istorinės samdomojo darbo atsiradimo prielaidos. Darbas ir darbo jėga. Darbo reikšmė. Nedarbas ir valstybės vaidmuo. Piliečių užimtumo teisės ir garantijos. Užimtumas ir nedarbas. Užimtumo teorijos ir užimtumo politikos formavimosi principai. Ekonominis gyventojų aktyvumas ir užimtumas. Užimtumo lygis. Užimtumas privačiame ir valstybiniame sektoriuje. Užimtumo šalies ūkio sferose dinamika. Požiūris į darbą. Požiūrio į darbą kitimas įvairiais laikotarpiais. Darbo įstatymai ir darbo rinkos reguliavimas. Darbo užmokestis. Išvados. Literatūra. Tarp daugelio ekonominių procesų reikšmingą vietą užima darbas, nes ji – ne tik žmogaus pajamų, bet ir socialinio statuso, pilnavertiškumo šaltinis. Visos ekonomikos požiūriu darbas duoda riboto ištekliaus – darbo jėgos – naudojimą prekių ir paslaugų gamybai efektą. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė apskritai laimi, kai visi, kurie gali dirba. Dar netolimoje praeityje lietuvoje buvo planinis ūkis.


Darbo reikšmė gali atsiskleisti ir per kitas visuomenės veiklas, ne tik išnagrinėjus nedarbo padarinius, kurie tiesiogiai parodo darbo reikšmę, bet ir per visuomenės, valstybės vaidmenį, požiūrį į darbą. Valstybės vaidmuo, įvairios priemonės mažinančios nedarbą, parodo, kad darbas tikrai užimą svarbią vietą mūsų gyvenime.

Vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių yra darbo jėgos kiekis ir kokybė, kuris žymia dalimi priklauso nuo darbingų žmonių skaičiaus visuomenėje. Darbingo amžiaus gyventojams priskiriami asmenys nuo 16 iki pensinio amžiaus. Tačiau ekonominėje veikloje užimti ne tik darbingo amžiaus gyventojai, bet ir jaunesni nei 16 metų bei jau pensinio amžiaus žmonės. Todėl užimtų žmonių kategorijai priskiriami visi 14 – 74 metų gyventojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu dirbo bet kurį apmokamą darbą, trukusį ne mažiau kaip 1 valandą per savaitę ir už tai gavo atlyginimą pinigais arba natūra. Šiai darbuotojų kategorijai priskiriami:

Pagal tarptautinę užimtųjų statuso klasifikaciją, gyventojai skirstomi į šias grupes:

Nagrinėjamu laikotarpiu: nuo 1990  iki 1999 metų užimtųjų gyventojų skaičius sumažėjo nuo 1852 tūkstančių iki 1655.5 tūkstančių. Taigi 1999 metais Lietuvoje buvo 10,64 % mažiau užimtųjų nei 1990  metais. Nors lyginant su 1990- aisiais, 1991 metais užimtųjų buvo 2,42 % daugiau, jau nuo 1992 metų jų skaičius pradėjo sparčiai mažėti.  Didžiausias užimtųjų gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo pastebimas nuo 1992 metų iki 1994 metų, 1994 metais užimtųjų skaičiaus sumažėjimas buvo didžiausias – užimtųjų gyventojų buvo 5,8 % mažiau nei 1993 metais. 1995 metais kismo tempas sulėtėjo. 1996 ir 1997 metais užimtųjų gyventojų skaičius nežymiai augo: 1996 metais – 0.94%, lyginant su 1995, 1997 metais – 0,61%, lyginant su 1996 metais, tačiau jis visgi nesiekė 1994 metų ribos, kai šalies ūkyje buvo užimti 1657 tūkstančiai gyventojų. 1998 metais užimtųjų skaičius vėl pradėjo mažėti (užimtųjų buvo 0,78 % mažiau nei 1997 metais). Mažėjimo tendencija išliko ir 1999 metais, kai užimtųjų buvo 0,04% mažiau nei 1998 metais.

Tokios pat  kaitos bei kismo tendencijos pastebimos ir nagrinėjant  užimtumo lygį. 1990  metais užimtumo lygis siekė 65.5 %, 1998 metais – 57.4 %, taigi per nagrinėjamą laikotarpį užimtumo lygis sumažėjo 12.37 %. Didžiausias užimtumo lygio mažėjimo tempas, taip pat kaip ir bendro užimtųjų gyventojų skaičiaus, buvo 1994 metais: lyginant su 1993 metais užimtumo lygis sumažėjo 5.92 %. 1996 ir 1997 metais užimtumo lygio mažėjimas liovėsi, jis net nežymiai augo, taip 1996 metais jis pakilo 0.69% lyginant su 1995 metais, 1997 – 0.17% lyginant su 1995 metais, tačiau 1998 metais užimtumo lygis sudarė 57.4%. kas buvo 1.2% mažiau. Lyginant su 1997 metais.

Nagrinėjant užimtųjų skaičiaus pasikeitimo tendencijas ir dinamiką vyrų ir moterų tarpe, matome, kad nuo 1990 metų iki 1998 metų užimtųjų moterų skaičius sumažėjo 19,42 %, vyrų – 0,46 %. Labiausiai  užimtųjų skaičius buvo sumažėjęs 1995 metais – bendras užimtųjų skaičius sudarė 1643 tūkstančius, užimtų moterų skaičius šiais metais buvo 17,23 % mažesnis nei 1990 metais, vyrų – 4,31%. Pastebėtina, kad užimtųjų moterų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu tolydžio mažėjo (tik 1996 metais jis buvo 0.33 % didesnis nei 1995 – aisiais). 1998 metais užimtųjų moterų buvo 803.2 tūkstančiai (1990 metais – 996.8 tūkstančiai), tuo tarpu vyrų 852 tūkstančiai (1990 metais – 855.9 tūkstančiai).

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2011 m.
  • 31 puslapis (8645 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 118 KB
  • Darbas ir jo reikšmė. Požiūrio į darbą kitimas. Užimtumas
    10 - 1 balsai (-ų)
Darbas ir jo reikšmė. Požiūrio į darbą kitimas. Užimtumas. (2011 m. Lapkričio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbas-ir-jo-reiksme-poziurio-i-darba-kitimas-uzimtumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:23