Darbas užimtumas nedarbas


Užimtumas tai. Nedarbas referatas. Užimtumo politikos teorijos. Motyvacijos įtaka mažinant nedarbą. Naturalus nedarbas. Bedarbyste ekonominiu aspektu. Vaiko užimtumas referatas. Nedarbas ir motyvacija. Visiškas užimtumas ir natūralus nedarbas. Uzimtumo politika ir nedarbo mazinimas.

Ekonomikos referatas. Įvadas. Užimtumas, jo problema. Užimtumo teorijos ir užimtumo politikos formavimosi principai. Nedarbas. Natūralus nedarbo lygis. Kaip galima sumažinti natūralaus nedarbo lygį? Natūralaus nedarbo lygio mažinimo būdai. Nedarbas ir valstybės vaidmuo. Darbo biržos. Nedarbo rūšys. Nedarbo socialinės, psichologinės, ekonominės pasekmės. Išvados.


Darbas yra ne vien žmogaus pajamų, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Ekonomikos požiūriu darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas, gaminant norimas prekes bei paslaugas. Dėl to tiek atskiras asmuo, tiek visuomenė gauna didžiausias pajamas bei paslaugas, kai visi, kurie gali ir nori, dirba.

Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos tikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jis neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarbą tenka kalbėti kaip apie svarbią ekonominę problemą ir vyriausybės politiką, siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritmą, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui gyventoju labai apsunkina kasdieninį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą, o neretai lemia ir socialinę atskirtį, kuri yra nesuderinama su žmogaus socialine raida.

Kokios ekonominės jėgos veda prie bedarbystės, kai daugelio žmonių poreikiai nepatenkinami, nereti šeimų skurdo atvejai. Nedarbas veikia įvairius psichinės sveikatos aspektus: mažina savigarbą, didina neviltį ir panašiai. Tad silpnėja nedirbančio asmens ekonominio ir socialinio aktyvumo motyvacija ir, jeigu nedarbo poveikis užsitęsia, žmogui gresia ilgalaikis nedarbas.

Ekonominiu atžvilgiu aktyvūs gyventojai – gyventojų daugiausiai galimybių įsidarbinti turi žmonės, kurie yra įgiję išsilavinimą, profesiją. Kvalifikuotos darbo jėgos paklausa vis didėja. Šiuolaikinėje visuomenėje jau iškyla problemų aprūpinant darbdavius reikiama darbo jėga. Be kvalifikacijos darbdaviai dar kelia ir kitus reikalavimus: pageidaujama, kad darbuotojas turėtų tam tikrų žmogiškų savybių – būtų iniciatyvus, turėtų atsakomybės jausmą, taip pat mokėtų užsienio kalbas, gebėtų dirbti kompiuteriu.

Daugiausiai laisvų darbo vietų yra paslaugų sektoriuje ir pramonėje. Per 60 proc. Laisvų darbo vietų skirtos darbuotojams, turintiems profesinį pasirengimą, ir tik vos daugiau nei 20 proc. Nekvalifikuotiems.

Visiškas užimtumas yra sąvoka, reiškianti optimalų šalies darbinio užimtumo lygį. Jis nereiškia nulinio nedarbo. Rinkos ekonomikoje, kur nuolatos vyksta paklausos, technologijų ir gaminių pokyčiai, visada bus nedarbo.

  • Ekonomika Referatai
  • 2010 m.
  • 11 puslapių (3364 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Darbas užimtumas nedarbas
    8 - 1 balsai (-ų)
Darbas užimtumas nedarbas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbas-uzimtumas-nedarbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 03:58