Darbinė mašina su kulisiniu mechanizmu


Kulisinis mechanizmas. Kumštelinis mechanizmas. Kulisinio. Masinos mechanizmas. Skaidres masinu mechanizmu. Mašinų mechanizmų kursinio pavyzdys. Kulisinio mechanizmo grandis. Mechanizmu ir masinu kursinis. Reduktoriaus kinematinis nagrinejimas. Mechanizmu ir masinu teorijos kursinis darbas.

Mechanikos kursinis darbas. Įvadas. Kinematinė analizė. Kulisinio mechanizmo struktūrinė analizė. Kulisinio mechanizmo metrinė sintezė. Mechanizmo grafinė analizė. Greičių planai. Pagreičių planai. Šio kursinio užduotis tai darbinė mašina, kurią sudaro kulisinis mechanizmas. Ji sukamojo greičio ir sukamojo momento pavidalu per planetinį reduktorių bei krumpliaračių porą pakliūna į svirtinį mechanizmą, sukdama įėjimo grandį. Svirtinio mechanizmo išėjimo grandis atlieka jai skirtą mechaninį darbą, nugalėdama naudingo išorinio pasipriešinimo jėgą. Šios mašinos darbe dalyvauja kumštelinis mechanizmas. Čia jis atlieka pagalbines funkcijas (įšvirkščia tepalo į pjovimo zoną, paduoda aušinanntį skystį į kaistančias vietas ir pan. ). Kursinis projektas susideda iš keturių etapų – pirmiausiai suprojektuojamas svirtinis mechanizmas. Tam panaudojami užduotyje duodami duomenys. Nustatomas šio mechanizmo laisvės laipsnis, klasė ir eilė. Taip sužinoma kokio sudėtingumo yra mechanizmas. Toliau atliekama jo kinematinė analizė. Antrajame etape atliekamas kumštelinio mechanizmo projektavimas. Trečioje dalyje projektuojama dviejų krumpliaračių sankiba bei planetinis reduktorius. Projektas baigiamas smagračio projektavimu visai mašinai pagal užduotą jos eigos netolygumo koeficientą.


Duomenys sintezei: išėjimo grandies eiga H=550 mm, jos greičio pasikeitimo koeficientas k=1.45, be to dar yra papildomų sąlygų: OA/CB=0.75, BD=3BC.

Kadangi BC sukasi apie savo ašį tai jos ilgį galime apskaičiuoti iš tokios sąlygos – isivaizduojame, kad slankiklis 5 yra judėjimo ciklo pradžioje t.y. viršutinis rimties taškas (BC išsitiesia), judėdamas žemyn iki apatinio rimties taško slankiklis 5 nueina visą eigą H, o BC apsisuka apie savo ašį t.y. apsisuka 1800 kampu. Taip gauname:

=, iš čia =. Taigi: mm.

Sąlygoje yra dar kelios sąlygos, susijusios su grandžių ilgių skaičiavimu:

Atlikęs mechanizmo metrinę sintezę (4.2 skyrius) pagal užduotyje duotus duomenis, nustatau charakteringų taškų greiačius ir pagreičius. Charakteringus taškus nustatau padalinęs tiesioginę ir atgaklinę eigas į keletą lygių dalių (dalinu į šešias dalis). Žiūrėti 1 brėžinį. Pastaba: tiesioginės ir atgalinės eigų dalys gali būti nevienodos t.y. skirtingi padalinimo kampai.

Taško A2 greitis vA2 yra lygus taško A greičiui vA (nes jie negali atsiskirti vienas nuo kito), t.y.:

Taško d greičiui nustatyti surašome tokias vektorines lygtis:

grandies 5 kampinis greitis lygus 0, nes grandis 5 atlieka tik slenkamąjį judesį.

Taigi pagal lygčių sistemas 5.1.1 ir 5.1.4, pasinaudodami lygtim 5.1.2, 5.1.3, 5.1.5, 5.1.6 nustatom mechanizmo charakteringų taškų linijinius bei kampinius greičius, kitus dydžius rasiu iš greičio plano.

, nes atrama (5.1.8)

(greičių plano mastelis), (5.1.9)

Dydžiai paskaičiuoti pagal 5.1.7, 5.1.8, 5.1.9 formules visoms mechanizmo padėtims yra vienodi. Daugindamas vektoriaus ilgį iš mastelio gaunu tikrą greičio dydį. Pagal duomenis užpildau 1 lentelę. Čia rašau tik kintančius dydžius.

Darbinė mašina su kulisiniu mechanizmu. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/darbine-masina-su-kulisiniu-mechanizmu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 06:14